Rasa Petruškevičiūtė, IT įmonės „Cognizant“ komunikacijos direktorė, išskiria esminius kriterijus, kuo šie darbuotojai pasižymi ir kaip juos motyvuoti.

Tampama organiškai

Visų pirma, pasak jos, tai darbuotojai, kuriems patinka jų organizacija – jie „serga“ už jos sėkmę ir asmeniškai nori prisidėti prie organizacijos kultūros kūrimo. Be to, tai lojaliausi įmonės darbuotojai, kurie nori būti matomi šalia jos prekės ženklo ir garsiai kalbėti apie tai, ką jų organizacija kuria bei kaip jie prisideda prie to.

Darbuotojų–ambasadorių veiklos laukas gali apimti tiek organizacijos vidų, tiek ir išorę.

Organizacijos viduje šie darbuotojai drąsiai sutiks būti mentoriais, patys prisidės ir kitus paskatins įsitraukti į įvairias vidines iniciatyvas – jie teiks pasiūlymus ir aktyviai dalinsis aktualia informacija. Išorėje šie darbuotojai atstovaus savo įmonei konferencijose, kurs turinį socialinėse medijose ar dalyvaus įmonės kuriamame turinyje – bus video herojai, pateiks savo įžvalgas straipsniams ir pan.

Ekspertės nuomone, darbuotojais – ambasadoriais tampama organiškai, nes pirmiausia darbuotojas pats savyje turi turėti noro ir motyvacijos atstovauti organizacijai. Kitu atveju, galima tikėtis šabloniškos, į reklaminius skelbimus panašios komunikacijos.

Visgi įmonė gali prisidėti ir paskatinti padedant, pavyzdžiui, suprasti kaip efektyviai komunikuoti socialiniuose tinkluose. Jei darbuotojas skaito pranešimus, galima pasiūlyti viešojo kalbėjimo mokymus, dizainerio paslaugas. Žinoma, svarbu, kad darbuotojas jaustų, jog ši veikla yra vertinama organizacijos. Tuomet visi šie elementai bus papildomos motyvacijos priemonės.

„Jei kalbėtume apie formalizuotas programas, jos pasiteisina didelėse organizacijose, kai reikia suvaldyti milžinišką komunikacijos srautą ir atsiranda didesnė rizika, jog paviešinta ar atskleista konfidenciali informacija sukels reputacijos krizę, nes didelės įmonės yra ir po žiniasklaidos, ir po visuomenės „padidinamuoju stiklu“, – sako P. Petruškevičiūtė.

Pasak jos, tokios programos turi prasmę ir organizacijose, kurių darbuotojai yra iš labai įvairių sričių bei kompetencijų, nes čia susiduriama su labai skirtingu supratimu, koks turinys yra kokybiškas, kokiose viešose diskusijose apie organizacijos veiklą verta dalyvauti, o kurias geriau palikti komunikacijos specialistams. Čia reikės ir aiškesnių gairių darbuotojams.

„Savo įmonėje formalios ambasadorių programos neturime, labiau siekiame, kad žmonės natūraliai norėtų kalbėti apie mūsų organizaciją, dalintis jos pasiekimais. Bet komunikacijos komandos tikslas pastebėti tuos žmones, kurie tai daro ar norėtų daryti, bet nežino kaip, ir juos konsultuoti, padėti atrasti savo balsą. Jei matome, kad kuris darbuotojas turi potencialo būti pranešėju renginyje, neretai pasiūlome išsibandyti vidiniame renginyje. Bendresne informacija taip pat dalinamės ir su visa komanda, skatindami ja pasidalinti išorėje, tačiau visuomet pabrėžiame, kad ji turi būti suasmeninta“, – kalba komunikacijos direktorė.

Nekontroliuoti turinio

Dažniausiai tokių darbuotojų motyvacija priklauso nuo kelių aspektų: nuoširdžiai patinka įmonė ir norisi prisidėti prie jos sėkmės; antras motyvatorius gali būti tam tikras savo ego pasotinimas, sulaukiant reakcijų į įrašus socialiniuose tinkluose ar lipant ant scenos su pranešimu.

Be to, tokios veiklos padeda susikurti ir tvirtą sėkmingos karjeros pagrindą, nes tokie darbuotojai yra matomi įmonėje, o aktyvesnė komunikacija išorėje padeda stiprinti ir savo, kaip profesionalo įvaizdį, rinkoje.

Pašnekovė dalijasi, jog formalios ambasadorių programos jos atstovaujamoje organizacijoje nėra, tačiau aktyviausiems padedama su pasiruošimais konferencijoms, organizuojami mokymai apie socialinius tinklus, konsultuojama asmeniškai. Svarbu pabrėžti, kad darbuotojų kuriamas turinys yra nekontroliuojamas.

„Norime, kad kiekvienas atrastų savo temas, požiūrio kampą. Taip pat pats darbuotojas geriausiai žino, koks turinys jo sekėjų ratui bus aktualus. Vidinėje komunikacijoje primename apie žinutes, kuriomis galima dalintis. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje dirba daug baigusių mūsų nemokamą „Sourcery Academy“, tad kai organizuojame naują akademiją, prašome pasidalinti kvietimu registruotis – buvę absolventai tai drąsiai daro, kalbėdami ir apie savo asmeninę patirtį. Taip apie galimybę studijuoti akademijoje gimsta organiškas turinys. Žinutės personalizavimas yra vienas iš esminių dalykų. Esu susidūrusi, kai pristačius naują produktą vadovas savo komandai nusiunčia gan oficialią informaciją, kuria prašo pasidalinti socialiniuose tinkluose ir to rezultatas – darbuotojo sekėjų ratui neįdomios „copy-paste“ žinutės, kurios nesulaukia įsitraukimo – jas pavadinčiau socialinių tinklų „šiukšlėmis“, – įvardija ji.

Priklauso nuo įmonės dydžio

Prieš pradedant kurti bet kokią ambasadorių programą, pirmiausiai verta aiškiai įsivardinti jos tikslus ir išsiaiškinti, kas labiausiai motyvuoja darbuotojus, nes neretai pirmiausia šauna mintis apie skatinimą prizais, o darbuotojus labiau motyvuoja dėmesys, palaikymas, suteikiamos žinios.

Kuo didesnė įmonė ir kuo įvairesni darbuotojai, tuo labiau tikėtina, kad reikės labiau struktūruotos iniciatyvos, kuri tiek padėtų darbuotojams suprasti kokiu turiniu verta dalintis išorėje, galbūt net pateiktu paruoštuku, tiek galbūt ir pasiūlyti motyvacinių priemonių – suvenyrai, mokymai aktyviausiems ir pan.

„Mažesnėse ir vidutinėse įmonėse rekomenduočiau turėti kuo mažiau taisyklių, galbūt geriau kelias gaires ir patarimus, kaip susitvarkyti profilį, kaip efektyviai komunikuoti, bet turinį palikti kuo autentiškesnį, jo nekontroliuoti. Taip ir darbuotojams bus didesnė motyvacija jį kurti, dalyvauti renginiuose. Tai bus galimybė jiems atsiskleisti kaip unikalioms asmenybėms, o ir toks turinys visuomet sulauks daugiau įsitraukimo“, – teigia komunikacijos direktorė.

Motyvuojant darbuotojus tapti ar išlikti ambasadoriais, svarbus ir vadovo indėlis. Pirmiausia ir svarbiausia – tai daryti patiems ir savo pavyzdžiu įkvėpti kolegas. Taip pat pagirti, sureaguoti į komandos nario įrašus ar juo pasidalinti ir pan., kitaip sakant, parodyti, jog organizacija vertina šį darbuotojų indėlį.

„Patys vadovai, manau, kad šiandieniame pasaulyje jau neturi pasirinkimo, ar būti ambasadoriais ar ne – tai jau viena iš jų funkcijų“, – atkreipia dėmesį R. Petruškevičiūtė.

Jos nuomone, tokių darbuotojų svarba yra kertinė, nes, štai, kad ir socialiniuose tinkluose asmeninis turinys sulaukia žymiai didesnio dėmesio bei įsitraukimo – juo labiau pasitikima.

„Todėl, jei įmonė turi būrį darbuotojų, kurie įvairiais kampais atskleidžia organizacijos kultūrą, parodo savo kompetenciją ir pristato įgyvendinamus projektus, tuomet potencialus naujas kolega gali pažinti darbdavį ir įsivertinti, kiek sutampa vertybinis požiūris, su kokia komanda teks dirbti. Taip pat neretas svarstydamas apie naują darbovietę, pasikalbins joje dirbantį ar dirbusį pažįstamą, tad čia ambasadorystė yra ypatingai svarbi. Asmeniškai tikiu, kad autentiškumas visuomet yra raktas į sėkmę. Ypatingai įmonės viduje be nuoširdumo toli nenueisi, nes juk kolegos, su kuriais bendraujama kasdien, iškart pastebės dirbtinumą“, – pataria ekspertė.