Kuo geriau įmonei sekasi šiais trims aspektais, tuo darbuotojai labiau „sirgs“ už savo įmonės sėkmę ir bus mažiau linkę ieškoti laimės už įmonės ribų. Rasos Petruškevičiūtės, IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) komunikacijos direktorės, nuomone, būtent komunikacijos priemonės gali padėti kurti stiprią vidinę kultūrą ir kartu parodyti bei padėti sustiprinti įmonės unikalumą išorinėje komunikacijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Komunikacija – kaip vientisas paveikslas
Ribas tarp vidinės ir išorinės komunikacijos pratrynė socialiniai tinklai.
„Darbuotojai tapo vienu stipriausių komunikacijos kanalų ir, sakyčiau, geriausiu įmonės vykdomos komunikacijos patvirtinimo šaltiniu. To pasekmė yra ir tai, kad vis daugiau įmonių didžiulį dėmesį skiria darbdavio įvaizdžiui“, – įsitikinusi komunikacijos ekspertė.
Jos nuomone, prioritetas turėtų būti vidinės komunikacijos pusėje, nes tik esant tvariai vidinei kultūrai, realybėje veikiančioms, o ne tik deklaruojamoms vertybėms, įmanoma ilgalaikė sėkmė tiek vidinėje, tiek išorinėje komunikacijoje.
„Bet taip pat labai svarbu visą komunikaciją matyti kaip vientisą paveikslą, nes jei viduje kuriamos vienos istorijos, o išorėje – kitokios, sunku tikėtis sėkmės. Kardinalus to pavyzdys – viduje nelaimingi darbuotojai, o išorėje – giedami ditirambai, – kalba R. Petruškevičiūtė.
Be to, anot jos, planuojant bet kokią išorinę komunikaciją, svarbu susidėlioti ir atitinkamus vidinės komunikacijos veiksmus.
„Visuomet naujieną verta pranešti pirmiausia viduje, o tik tuomet – išorėje, taip pirmiausia darbuotojai bus labiau įsitraukę į įmonės realijas, geriau jas supras. O jei tinkamas kontekstas, tuomet ir padės skleisti žinią išorėje. Turiu omeny, kad jei išorine žinute darbuotojai nori dalintis savo socialiniuose profiliuose, su draugais – vadinasi pataikėte į dešimtuką“, – atkreipia dėmesį ji.
Įmonėje nėra oficialios ambasadorystės programos, kur už įrašus socialinėse medijose darbuotojai būtų vienaip ar kitaip apdovanojami: „Norime, kad tai vyktų organiškai, todėl ieškome ir bandome padėti tiems, kuriems kyla noras dalintis informacija socialiniuose tinkluose. Padedame susitvarkyti profilį, savo srauto nustatymus, konsultuojame, kokios temos galėtų būti įdomios. Tačiau niekada už darbuotojus nerašome tekstų ir jie jų neturi derinti su mumis. Pasitikime darbuotojais ir iki šiol „nenudegėme“ dėl to, o labiau išlošėme, nes kolegos atsiskleidžia kaip unikalios asmenybės bei tuo pačiu parodo skirtingus mūsų organizacijos apsektus.“
Nuoseklumas ir dar kartą nuoseklumas
Kuriant vidinę komunikaciją, sėkmę gali garantuoti tik konkrečios įmonės darbuotojams sukurta komunikacijos strategija ir priemonės.
„Nėra priemonių sąrašo, kurį būtų galima copy-paste pritaikyti kiekvienai organizacijai. Tačiau išskirčiau kelis aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti. Pirmiausia reikia pažinti savo auditoriją – ką labiausiai jie vertina organizacijoje, kas juos motyvuoja, kokia jų socialinė aplinka, kokie patraukliausi komunikacijos kanalai ir formos. Ir renkant šią informaciją rekomenduočiau naudoti kuo įvairesnius kanalus, apklausas, fokus grupes, asmeninius interviu“, – pataria „Devbridge“ komunikacijos direktorė.
Antras aspektas, pasak jos, skamba gana nuobodžiai, bet be jo neįmanoma sėkminga komunikacija – tai nuoseklumas.
„Nuoseklumas pirmiausia turinyje. Viena iš pamatinių mūsų organizacijos vertybių yra skaidrumas, tad kalbame tiek apie sėkmes, tiek ir apie nesėkmes, laimėtus ar prarastus projektus. Taip pat nuoseklumo vertėtų laikytis ir komunikacijos periodiškume. Dėliodami metų planą, visuomet pasižiūrime, kad tarp didžiųjų renginių ar iniciatyvų neliktų tuščias eteris. Tikiu, kad net ir įmonė, kuri neturi daug finansinių resursų, laikydamasi disciplinos, gali sukurti efektyvias vidinės komunikacijos priemones“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pasak jos, vienareikšmiškai labiausiai pasiteisina idėjos ar iniciatyvos, kurių užuomazgos gimsta darbuotojų būrelyje, o komunikacijos priemonėmis pritaikomos visai organizacijai – dėl to komunikacijos komanda turi būti organizacijos akys ir ausys.
„Žinoma, svarbi erdvė ir eksperimentams. Rekomenduočiau, kad apie 80 proc. metinio vidinės komunikacijos plano būtų pasiteisinusios, iš anksto suplanuojamos iniciatyvos ir renginiai – strategijos pristatymas metų pradžioje, vasaros renginys, sporto sezonas, susitikimai su įdomiais žmonėmis ir pan., o likę 20 proc. – erdvė išsibandyti naujoms idėjoms, kurias pasiūlė darbuotojai, eksperimentams bei reakcijoms į aktualijas“, – kalba ji.
Darbuotojus įtraukti nėra sunku
Subalansuota vidinė ir išorinė komunikacija prisideda ir prie to, kad tai ne tik prisideda prie esamų darbuotojų išlaikymo, bet ir padidina galimybę prisitraukti geriausius talentus iš rinkos. Jei komunikacijos priemonėms nebus skiriama laiko, ilgalaikėje perspektyvoje nukentės ir verslo rezultatai, nes tik įsitraukę darbuotojai nori geriau suprasti įmonės strategiją, labiau linkę prisiimti atsakomybę už rezultatus žengti ekstra mylią dėl jų.
Tiesa, kai kurie komunikacijos specialistai kartais pasidalija, jog būna sunku įtraukti darbuotojus tiek į vidinės, tiek į išorinės komunikacijos kampanijas.
„Netikiu pasakymais, kad darbuotojai nenori įsitraukti arba kad juos sunku įkalbėti filmuotis video, duoti interviu ar padėti iškomunikuoti naują iniciatyvą kolegoms. Iš mano patirties, jei sukuriate kokybišką video apie kolegą, kitą kolegą įkalbinti bus žymiai lengviau, o kai tokių video bus keletas, juose filmuoti jau bus tiesiog natūralus dalykas“, – teigia R. Petruškevičiūtė.
Be to, ji primena, kad pasirinktos komunikacijos priemonės iš tiesų būtų sėkmingos, labai svarbu pakankamai dėmesio skirti grįžtamajam ryšiui.
„Be grįžtamojo ryšio komunikacija rizikuoja tapti įdomi tik komunikacijos kabinete. Kadangi pagrindinis komunikacijos vartotojas yra darbuotojas, labai svarbu suprasti, kaip jis suvokia komunikaciją ir kiek ją vertina. Rekomenduočiau neapsiriboti tik apklausomis, o stengtis grįžtamąjį ryšį rinkti įvairiais pjūviais. Pavyzdžiui, naujai prisijungusiems darbuotojams kurį laiką siunčiame naujienlaiškius, kuriuose pristatome tiek naudingas vidines sistemas, naudas darbuotojams, tiek ir kultūrinius dalykus, iniciatyvas, kur jie gali įsitraukti. Žinoma, stebime naujienlaiškių skaitomumą, tačiau periodiškai susitinkame ir surinkę darbuotojų grupę ir gyvai padiskutavę, ką skaitė, kokią informaciją būtų norėję gauti anksčiau, kokią – vėliau, ar visa komunikacija buvo aiški, galime juos geriausiai pritaikyti tikslinei grupei“, – pataria komunikacijos ekspertė.