Pagrindinis tikslas – kova su dezinformacija
Dar 2018 m., reaguojant į didėjantį dezinformacijos kiekį, „Delfi“ iniciatyva gimė unikalus projektas „Demaskuok“ (angl. Debunk). Susivieniję žurnalistai siekė, kad tiek žiniasklaida, tiek visa visuomenė taptų atsparesnėmis dezinformacijai, tad ją analizavo, dekonstravo, neigė melagingus faktus. Ieva Ivanauskaitė, „Delfi“ Inovacijų ir partnerysčių komandos vadovė pasakoja, kad projekto apimtis nuo jo pradžios stipriai išaugo ir išsišakojo į kelias kryptis.
„Viena iš projekto krypčių yra faktų tikrinimo padalinys „Melo detektorius“, kuris tikrina teiginius lietuvių ir rusų kalbomis. Patikrintais faktais dalijamės savo interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose, atliekame žurnalistinius tyrimus, narpliojančius sudėtingesnius su dezinformacijos ir propagandos kampanijomis susijusius procesus“, – pasakoja I. Ivanauskaitė.
Kitas, 2021 m. Lietuvos akademinės bendruomenės, laisvai samdomų specialistų, pilietinės grupės ir žiniasklaidos sukurtas projektas DIGIRES siekė visuomenės skaitmeninio atsparumo, kai pandemijos metu buvo vykdomos priešiškų tikslų siekiančios dezinformacijos kampanijos. Nors projektas pasibaigė, visų su dezinformacijos veikla suinteresuotų šalių aktyvaus tinklo kūrimo darbai tęsiami toliau. Projektą palaiko Kultūros, Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
„Dar vienas, panašus į DIGIRES, tik jau visas tris Baltijos šalis jungiantis projektas BECID yra Europos Komisijos remiamo kovos su dezinformacija centrų tinklo visoje Europoje dalis“, – sako komandos vadovė.
Kalbos ir mentaliteto išmanymas – galingas įrankis
Visuose trijuose projektuose dirba ir rusų kalbą puikiai suprantantys specialistai. Anot I. Ivanauskaitės, tai – labai svarbus aspektas: „Daugybė dezinformacijos tendencijų, jei ne absoliuti dauguma, ateina iš mums priešiškų valstybių, ypatingai Rusijos. Dėl to gebėjimas suprasti kontekstą, tendencijų formavimosi mechanizmus ir priežastis, yra labai svarbus“.
Be „Melo detektoriaus“, aktyviai rusų kalbą naudoja ir nuolat stiprėjanti „Delfi RU“ redakcija, per kurią pasiekiamos rusakalbės mažumos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytų Europos šalyse. „Tam šiai redakcijai reikia itin kompetentingų ir objektyvių specialistų, gebančių sklandžiai komunikuoti rusų kalba“, – teigia dezinformacijos specialistė.
I. Ivanauskaitė neabejoja, kad ir ateityje poreikis mokėti rusų kalbą niekur nedings: „Turint omenyje geopolitinę situaciją pasaulyje, aštrią retoriką ir veiksmus Rusijoje, mokėti jų kalbą ir suprasti tos kalbos panaudojimą Lietuvai ir Europai nenaudingiems tikslams ateityje bus tik dar svarbiau.“
Panašiai situaciją vertina ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinės aplinkos vertinimo skyriaus viršininkas plk. ltn. Tomas Balkus. Jo teigimu, ateityje rusų kalbos, kultūros, mentaliteto giluminio išmanymo poreikis tikrai neišnyks.
„Gyvename šalia Rusijos, todėl suprasti Rusiją ir rusus reikės. Negana to, Rusija yra grėsmės ir pavojaus faktorius mūsų valstybei, bent jau kol jos valdantysis elitas ir jo rėmėjai neišspręs savo istorinių traumų, nesusitaikys su nauja pasaulio realybe ir gyvens kruvinos praeities šmėklomis. Rusų kalbos išmanymo poreikis išliks ir bus aktualus visose Lietuvos gyvenimo srityse“, – teigia T. Balkus.
Informacinės aplinkos vertinimo skyriaus viršininkas pastebi, kad analizės specialistų, gebančių tinkamai analizuoti informaciją rusų kalba, galinčių suprasti jos plonybes, paslėptas mintis, humorą ir kitus aspektus, mažėja, tad darosi sunkiau atsirinkti tinkamą personalą. Anot plk. ltn. T. Balkaus, rusakalbė Lietuvos bendruomenė yra vienas iš resursų, tačiau ne pagrindinis, todėl rusų kalbos mokymasis išlieka aktualus.
Studijos ne tik kalbos, bet ir konteksto supratimui
VU Filologijos fakultete dirbantis Slavistikos katedros vadovas doc. Pavel Lavrinec teigia, kad Filologijos fakultete vykdoma plati Vidurio ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų programa leis gerai išmokti ne vieną kalbą. Studijuojant galima įgyti nuoseklias rusistikos ir polonistikos specializacijas, o ateityje – ukrainistikos bei kitų kalbų (pavyzdžiui, čekų, slovėnų) ir kultūrų žinias ir tapti regiono specifiką išmanančiais specialistais.
„Šios programos rusistikos specializacija leidžia ne tik išmokti rusų kalbą ar patobulinti turimas žinias, bet atskleidžia kalbos struktūros paslaptis, moko kurti ir analizuoti įvairių žanrų ir stilių tekstus, laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, suprasti socialinių tinklų bei šiuolaikinių konvergencinių medijų žanrų ypatumus ir šiuo supratimu naudotis“, – sako docentas.
Pasak P. Lavrinec, nors vyrauja nuomonė, kad daugelis lietuvių ir kitų tautybių Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą, nes surašymų, sociologinių tarnybų apklausų, sociolingvistinių tyrimų duomenys rodo, kad ją supranta nuo pusės iki 80 proc. gyventojų, kartais daroma išvada, kad dėl to mus itin lengvai paveikia priešiška propaganda. Vis dėlto, šiam mitui paneigti yra argumentų.
„Jeigu tai tiesa, kodėl nėra kontrpropagandos ta pačia kalba? Juk akivaizdu, kad politinė agitacija veiksmingesnė, kai ji vykdoma gimtąja kalba, net jei praktiškai visa baltarusių, lenkų ar rusų kilmės mūsų bendrapiliečių aktyvioji dalis moka valstybinę kalbą? Manyčiau, kad apklausų respondentai pervertina savo kalbines kompetencijas – toli gražu ne visi gebėtų, pavyzdžiui, dirbti Lietuvos žiniasklaidoje rusų kalba. O tokios žiniasklaidos reikia, kad Lietuva pasauliui kalbėtų kalba, plačiai paplitusia mūsų regione“, – sako P. Lavrinec.
P. Lavrinec teigimu, kalbos dalykai yra svarbus, bet ne vienintelis programos Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros komponentas. Jai būdinga kalbos ir kalbų, literatūros ir kultūros kursų pusiausvyra: „Norint geriau suprasti Rusijos informacinius srautus, reikia mokėti suprasti Rusijos politinį diskursą, istorinį, tiksliau, pseudoistorinį naratyvą, kuris sudaro esminį imperinės ideologijos pagrindą. Šiam tikslui pasitarnauja studijuojami dalykai apie Rusijos visuomenę ir kultūrą, geopolitinius pokyčius ir kalbą, imperinę kultūrą, tarpkultūrinę komunikaciją.“
Slavistikos katedros vadovas teigia, kad Vidurio ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų studijos sudarytos taip, kad jų absolventai galėtų kurti ir analizuoti įvairius tekstus, interpretuoti kultūros reiškinius ir literatūros kūrinius plačiame sociokultūriniame, politiniame ir geokultūriniame kontekste, galėtų dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą, vertimo, žiniasklaidos, verslo ar politinės analitikos srityse.
„Tačiau svarbiausia, kad toks kvalifikuotas specialistas turėtų lietuvišką perspektyvą ir matytų pasaulį, suprastų aktualijas, vertintų įvairius reiškinius pagal vertybių skalę iš mūsų šalies, mūsų tautos interesų taško“, – sako doc. P. Lavrinec.