Nuo pirmų metų sulaukė daug dėmesio
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Delfi“ vyr. redaktorė, prisimena, kad nuo pat pirmojo „Lietuvos įtakingiausiųjų“ tyrimo, atlikto prieš dešimtmetį, jis sulaukė didžiulio dėmesio.
„Kai „Delfi“ pirmą kartą iniciavo „Lietuvos įtakingiausiųjų“ tyrimą, negalėjome būti tikri, į ką jis išaugs, bet mums, žurnalistams, patiems buvo labai įdomu, tad nujautėme, kad bus įdomu ir visuomenei. Be abejo, tiksliai įvertinti įtaką nėra paprasta – jos nepasversi svarstyklėmis ar nepamatuosi liniuote, bet ką galėjome padaryti, tai pasikviesti į pagalbą profesionalius tyrėjus, sociologus ir kartu pasižiūrėti, kokį vaizdą pamatysime“, – pasakoja ji.
Jau pirmą kartą paskelbtas tyrimas sulaukė didelio dėmesio visuomenėje, jį citavo ir kitos žiniasklaidos priemonės. „Nuo to laiko kasmet artėjant rudeniui jau pradedame sulaukti bandymų klausinėti, kam kaip sekėsi šiais metais, kas užleido pozicijas ar jose pakilo, tačiau lieka tik paprašyti kantriems ir sulaukti, kol viską tikrai paskelbsime „Delfi“, – dalijasi R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Tyrimą „Lietuvos įtakingiausieji“ sudaro dvi dalys – asmenis, turinčius didžiausią įtaką Lietuvos raidei, visuomenei ir sprendimų priėmėjams, vertina šalies elitas, kurio nuomonę aiškinasi žurnalas „Reitingai“, ir visuomenė, kurią apklausia „Spinter tyrimai“.
„Tai – vienas iš įdomiausių šio tyrimo aspektų, nes galime palyginti, kaip įtakingiausius šalyje žmones mato juos tik iš viešosios erdvės pažįstanti visuomenė, su nuomone tų, kurie, tikėtina, žino daugiau užkulisių, galbūt asmeniškai pažįsta dalį ar net visus į sąrašus patenkančius žmones ar tiesiog skiria daugiau laiko ir jėgų įsigilinimui į šalies aktualijas“, – sako R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Įtakingi – ne tik politikai ir verslininkai
Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius, prisimena, kad prieš dešimtmetį su „Delfi“ komanda pradėjus galvoti apie šį tyrimą, buvo galima jausti, kad jis sudomins daugumą žmonių.
„Visame pasaulyje, ar kalbėtume apie JAV, Europą ar kitur, žmonėms iš tikrųjų svarbūs visokie matavimai, rinkimai, visokie -iausi, kokie jie bebūtų – turtingiausi, įtakingiausi, populiariausi ar kokie tik nori. O norėdami išsiaiškinti, kas Lietuvoje žmonėms daro didžiausią įtaką, mes su „Delfi“ komanda iš pat pradžių mąstėme, kad tai nebūtų vien tik politikai ar vien tik verslininkai. Iš pradžių buvo net septyni sektoriai, nes atskirai buvo ir sportininkai, bet vėliau buvo likta prie šešių sričių – politika, ekonomika, žiniasklaida, visuomenė, tarnautojai ir pop kultūra. Tai yra pakankamai plati aprėptis, iš kurios tu gali pajusti, kuo kvėpuoja visuomenė, kokie yra jos vertinimai, kas jai daro didžiausią poveikį“, – sako jis.
„Dažnai linkstama manyti, kad įtaka gali būti tik politikoje, o mes bandėme parodyti ir įrodyti, kad įtaka gali būti ir žiniasklaidoje, ir pop kultūroje. Kartais žmonės vis dar klausia, kokia čia įtaka? Bet pasižiūrėkite kad ir į pop kultūrą – mūsų pagrindiniai šoumenai, muzikai, dainininkai, kūrėjai, influenceriai daro milžinišką įtaką jaunimui, jo vertybėms. Nereikia manyti, kad tik tie, kurie stovi prie vyriausybės vairo, turi įtaką – ji yra įvairialypė. O šiame tyrime pasimato būtent tai, kas žmonėms labiausiai imponuoja ir turi išliekamąją vertę“, – kalba G. Sarafinas.
Lietuvos visuomenė – stabiliai susiformavusi
Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas, pastebi, kad žiūrint iš sociologinės pusės šis jau dešimtmetį vykdomas „Lietuvos įtakingiausiųjų“ tyrimas rodo, kad Lietuvos visuomenė – susiformavusi ir pakankamai aiškiai susisluoksniavusi.
„Per dešimt metų daugelis tų pavardžių, kurios yra pirmose pozicijose, jose ir išlieka – nėra taip, kad per naktį tampi kažkuo. Visuomenininkų ar pop kultūros sąrašuose, kur įtraukiame ir socialinių tinklų ar šou pasaulio žvaigždes, pokyčių yra daugiau, bet net ir ten pozicijos gana nusistovėjusios, o jei žiūrėtume į politikus, verslininkus – ten tas sąrašas yra gana stabilus“, – sako jis. Nesikeičia ir tai, kad įtakingiausiais žurnalistais ir politikais laikomi tie, kurie yra labiausiai matomi.
„Pas žurnalistus tai ypatingai ryšku: net jei daug darbo ne eteryje padaro kitas žurnalistas, daug privalumų turi tas, kuris yra viešai matomas, rodomas televizijoje, socialiniai tinklai taip pat per tą dešimtmetį, aišku, turi vis didesnę įtaką. Tarp politikų didelę įtaką turinčiais laikomi tie, kurie turi didelę galią, kaip Prezidentas ar ministras pirmininkas, nors, iš kitos pusės, stebina tai, kad daugelis ministrų, nors jie priima labai svarbius sprendimus, lieka gana nežinomi plačiajai visuomenei“, – sako I. Zokas.
Lietuvos verslininkai, pasak jo, labiau linkę laikytis vokiško požiūrio, kad darbai turi kalbėti už save ir nemėgsta rampų šviesos, priešingai nei amerikiečiai, kur verslo lyderystė yra labai matoma, su daug šou elementų.
„Pas mus viešai kalbantys verslininkai – labiau pavieniai atvejai. Tad kaip labai įtakingi vertinami didelių, turtingų verslų, pavyzdžiui, „Maximos“, vadovai, ar tie, kurie yra patys verslo savininkai. Pavyzdžiui, Arvydas Avulis nuo pat pradžių turbūt yra nekintančioje pozicijoje – čia gal ir su tuo susiję, kad lietuviai mėgsta versle nekilnojamojo turto temą, tai yra viena iš jiems patraukliausių, suprantamiausių temų. Kartu tai lemia ir žmogus, kuris pats turėdamas verslą, drąsiai komentuoja, kalba“, – sakė I. Zokas.
Daugėja balsuojančių prieš
G. Sarafinas atskleidžia, kad per laiką išryškėjo tendencija, kad daugėja žmonių, kurie balsuoja ne už kažką, o prieš.
„Toks yra Lietuvos ypatumas, nes žmonės, net suprasdami, kad, pavyzdžiui, Prezidento, premjerės ar Seimo pirmininkės įtaka yra didžiulė, taip jų nekenčia, kad neprisiverčia atiduoti balsų ir balsuoja už kažką kitą. Tai yra ne vienetai: jei balsuoja iš viso maždaug tūkstantis žmonių, iš jų balsuoja prieš apie 380 – tai yra daugiau nei trečdalis. Yra toks nekentimo elementas“, – pastebi jis.
„Antras aspektas, kurį galima įžvelgti, yra tas, kad yra atskiros sritys ir jose įtaka skirtingai kinta. Vienose srityse žmonių įtaką didina pareigos, kas labiausiai pasakytina apie politikus ir valstybės tarnautojus: jei žmogus buvo teismo pirmininkas ar generalinis prokuroras, tai kol jis juo buvo, jo įtaka buvo didžiulė, o kai pasitraukė, tai ir įtaka nunyko, o atėjusio naujo žmogaus įtaka iš karto kyla kaip ant mielių, jis iš karto atsiduria pirmajame dešimtuke. Yra kiti sektoriai, kuriuose „veža“ žmonių autoritetas – čia būtų ir verslas, ir visuomenė, ir žiniasklaida, ir pop kultūra. Na, pop kultūroje galima pastebėti, kad kokia Eurovizija gali pakelti įtaką žmonių akyse, kai dainininkas ten dalyvauja, bet visiems kitiems tai yra daugybės metų ir dešimtmečių įdirbis ir gyvenimo nuopelnai“, – sako G. Sarafinas.
Beje, jis priduria, kad vis dažniau sulaukia prašymų, kad būtų galima įvertinti teigiamą ir neigiamą įtaką.
„Daug žmonių sako, kad tegu ir įtakingas žmogus, bet jo įtaka yra neigiama, daro žalą visuomenei ir tai reikėtų pasakyti garsiai, o ne sakyti, kad čia įtakingas žmogus ir tai priimkite kaip duotybę. Ne, jis kenkia valstybei. O taip pat yra žmonės, kurie daro teigiamą įtaką, tai čia, žinoma, visi intelektualai, dalis politikų, dalis visuomenininkų, žiniasklaidos atstovų – tada, aišku, būtų dar didesnis rezonansas ir tai būtų teisingiau, tiesiog mes matytume, kad įtaka būna dvejopa“, – pastebi jis.
Kas yra šių metų „Lietuvos įtakingiausieji“ politikai, verslininkai/ekonomistai, visuomenininkai, tarnautojai/pareigūnai, žiniasklaidos ir pop kultūros atstovai, sužinosite skaitydami „Delfi“. Pirmieji rezultatai – jau rugsėjo 9 dieną.