„Jei įkvėpimas ir geras dizaino pojūtis jums nesvetimas – sukurkite plakatą socialinei akcijai „nežVAIRUOK!“ ir laimėkite tūkstančio eurų premiją. Nevaržykite savo minčių ir gamybos technikos, būkite šiuolaikiški ir kūrybiški. Užpildykite specialią anketą ir atsiųskite savo autorinį darbą, kurį pamatys visa Lietuva!“, – kviečia DELFI kūrybos vadovas Saulius Žvirgždas.
Geriausi konkurso dalyvių darbai bus eksponuojami viešai, laimėtojo kūrinys bus naudojamas kitų metų „nežVAIRUOK!“ kampanijos komunikacijoje. Darbus vertins autoritetinga profesionalų komisija, kurioje dalyvavimą jau patvirtino reklamos agentūros „New!“ vadovas Tomas Ramanauskas, dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, dailininkas Rimas Valeikis, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, menininkė Nomeda Marčėnaitė, fotografė Aleksandra Kingo.
T. Ramanauskas, paklaustas, pagal kokius kriterijus vertins atsiųstus darbus, sako, kad šios iniciatyvos plakatuose jis labai norėtų nepatronizuojančio tono, eismo saugumo socialinės reklamos klišių vengimo, vizualaus šviežumo ir tyčininio nemadingumo.
Pasak jo, išmaniųjų socialinė higiena – didelė, aktuali tema. „Čia ji virsta ir pavojingų eismo situacijų dalyve. Mūsų dar tokia nesena meilė – išmanieji – jau kone suaugę su ranka. Todėl policijos vietoje, norėdamas drausminti, gąsdinčiau ryšio blokavimu ar telefono atėmimu. Būtų paveikiau nei baudos!“, – pastebi jis.
A. Kingo aiškina, kad jai svarbiausia, kad plakatai būtų tokie, kuriuose žiūrovas galėtų lengvai suprasti žinutę ir su ja susitapatinti. „Idėja turi būti aiški iš pirmo žvilgsnio, įskaitoma ir pritraukianti dėmesį net matant plakatą iš toli ar greitai „scrollinant“ socialinius tinklus. Taip pat didelis patarimas menininkams būtų nesistengti įtikti komisijai ar dar kam nors, o išlikti savimi, dirbti savo stiliumi ir perteikti savo idėjas nuoširdžiai. Pavyzdžiui, aš savo nuotraukose stengiuosi kalbėti apie svarbius man dalykus su humoru ir ryškiomis spalvomis, nes taip man pavyksta pasiekti didesnę auditoriją“, – komentuoja ji.
A. Kingo nuomone, nesugebėjimas nesinaudoti telefonu vairuojant yra labai aktuali šių dienų problema. „Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kai telefonas labai dažnai būna tiesiog prilipęs prie rankos. Pati nevairuoju, bet dažnai vaikščiodama gatve suprantu, kad visiškai nežiūriu kur einu, nes rašau žinutę – tik, aišku, mano atsitrenkimo į kitus žmones ar stulpus pasekmės ne tokios žiaurios, bet labai gerai iliustruoja problemą! Taip pat neretai susirašinėdama su draugais išgirstu „sorry, aš vairuoju“ ir po to dar dešimt žinučių – tada jau man tenka nutraukti pokalbį. Visi žino apie galimas pasekmes, bet daugelis galvoja, kad su jais tai tikrai nieko neatsitiks“, – pastebi ji.
N. Marčėnaitė antrina, kad jai šis klausimas taip pat atrodo labai aktualus. Ir nors pati yra nukentėjusi, kai į jos vairuojamą automobilį įvažiavo į telefoną užsižiūrėjusi mergina, prisipažįsta ir pati neatsikračiusi šio blogo įpročio.
„Tiesą sakant, labai juokiausi, nes kvietimą prisijungti prie šios akcijos perskaičiau vairuodama automobilį. Tad aš pati tarp konkurso dalyvių kurtų plakatų ieškosiu tokių, kurie priverstų mane nebežvairuoti. Aš pati su savimi kartais diskutuoju ir primenu, kad to daryti nereikia – iš viso reikia telefoną padėti į automobilio galą“, – sako N. Marčėnaitė.
Ji prisimena, kaip Vilniuje, važiuodama kartu su dukra Ūla, pateko į eismo įvykį: N. Marčėnaitė pristabdė, matydama, kad prieš ją kažkas statosi automobilį ir važiuoja atbuline eiga, ir tuo pačiu metu veidrodėlyje matė, kad už jų važiuojantis automobilis visiškai nestabdo. „Aš tik spėjau dukrai šūktelėti kažką, kad nebūtų visiškas netikėtumas, net nežinau, ką sakiau, bet paskui mums stuburus vis tiek skaudėjo. Gerai tik, kad viskas baigėsi tik sulankstytais numeriais ir nedideliu remontu, bet kai visa tai įvyksta važiuojant dideliu greičiu... Iš tiesų manau, kad nesusikaupimas vienam veiksmui, vienam darbui vienu metu, stresas, nežiūrėjimas tuo metu kur reikia, yra viena iš šių laikų didesnių problemų“, – svarsto N. Marčėnaitė.
A. Gataveckas prisipažįsta, kad net ir jam pačiam, nevairuojančiam automobilio ši problema labai aktuali, nes kartais pastebi save žiūrint į telefoną, kai eina per gatvę.
„Man pačiam reikia nuo to gydytis ir šią problemą spręsti. Eidamas per perėją aš kartais pats save pagaunu, kad ką aš čia dabar darau, jei kalbu su broliu, sakau, palauk, turiu ranką nuleisti. Taigi, man aktualu, mano broliui aktualu, manau, ir visai Lietuvai aktualu“, – sako A. Gataveckas.
A. Gataveckui svarbiausias kriterijus, vertinant konkurso dalyvų darbus, bus jų paveikumas. „Tai turėtų būti paveikus plakatas, bet paveikus teisingai, taikliai pataikantis į temą. Nebūtinai gražus, bet toks, kuris iškelia problemą, arba ją tam tikra prasme parodo. Man patinka ne iliustracijos, o interpretacijos, truputį gilesni dalykai nei tik atvaizdavimas žmogaus su telefonu, kuris eina per gatvę ar vairuoja“, – kalbėjo jis.
„Tokio kriterijaus, kiek prakaito įdėta į plakatą, kuo gražiau nupiešta, pas mane nebus. Aišku, estetika svarbi, bet kiekviena estetika visgi turi atsakyti į temą. Kartais vieniems reikia galbūt labiau realistinio išpildymo, kažkam reikia grafikos technikos, kažkam kokios kitokios – tai labai individualu – bet aš pats labai laukiu unikalių, naujesnių, galbūt eksperimentinių darbų, ne tokių, kur matei, kad kažkas daro ir darai panašiai. Tokių, kurie būtų vizualiai paveikūs ir išprovokuotų diskusiją“, – komentuoja A. Gataveckas.
N. Marčėnaitės nuomone, svarbiausia – ne gąsdinti žmones, o apeliuoti į jų sąmoningumą. „Pažiūrėkite, ant cigarečių pakelių kokie baisūs vaizdai, ir paklauskite, kiek žmonių dėl to atsisakė rūkymo. Aš manau, kad nulis procentų. Dėl to, kad tik sąmoningumas keičia žmogaus įpročius, jo paties noras. Juk šiais laikais net alkoholikų neguldo į ligoninę, jei jis pats nepasako, kad nori gydytis. Taigi, vienintelis dalykas, kuris galėtų padėti, yra apeliacija į paties žmogaus norą ką nors keisti, nes bent aš gąsdinimu netikiu. Kažkaip reikia jį įkalbinti apsispręsti pačiam“, – sako N. Marčėnaitė.
Konkurso anketą ir sąlygas rasite čia.
Skaitomiausias kiekvieną dieną naujienų portalas DELFI su visa eile teminių kanalų, skirtų įvairioms auditorijoms ir skelbimų portalas „Alio.lt“ nuo 2007 m. priklauso Estijos žiniasklaidos grupei „Ekspress Grupp“. Tai žiniasklaidos grupė, plėtojanti internetinės žiniasklaidos, leidybos ir laikraščių verslą Baltijos šalyse. „Ekspress Grupp“ Lietuvoje taip pat priklauso ir reklamos paslaugų internete bendrovė „Adnet media“.
