– Pandemija pakeitė ne vieną sritį. Daugeliui teko kardinaliai keisti savo darbo, komunikacijos modelius, pritaikyti prie naujos realybės. Kaip tai paveikė rinkodarą?
– Karantinas ir pati pandemija tikrai paveikė ir rinkodarą. Šios srities specialistams reikėjo išmokti kitaip bendrauti, nes didelė dalis darbų, komunikacijos ir verslų persikėlė į internetinę erdvę.
– Viena pagrindinių rinkodaros užduočių yra prekės ženklų sukūrimas ir tolimesnis jų vystymas. Kartais reikia daug lėšų, o kartais, atrodo, pakanka geros idėjos. Kas iš tiesų čia veikia?
– Kartais gali būti pastebėtas turėdamas daug pinigų reklamai, bet dažniausiai, kai kuri naują prekės ženklą, tų pinigų nėra. Tad čia galioja taisyklė kaip ir atėjus į vakarėlį (šypsosi). Jei nori būti jo siela, turi būti kažkuo įdomus, kitoks. Būtent taip veikia ir prekės ženklai.
Man visada patinka prekės ženklą lyginti su žmogumi, nes prekės ženklas taip pat turi turėti vertybes, požiūrį, nuomonę, poziciją. Jei jis visa tai turi, tikėtina, kad turi visas galimybes prasibrauti per didelę konkurenciją ir daugybę kitų prekės ženklų, nes jo tikslas yra būti pastebėtu.
Jei trumpai, reikia sukurti prekės ženklą su charakteriu ir turėti tikslą, ko šiuo prekės ženklu sieki. Dažniausiai sunkumai atsiranda, kai prekės ženklas nesiskiria nuo kitų ir tiesiog neturi apie ką komunikuoti.
– Kaip rinką pakeitė nuomonės formuotojų atsiradimas?
– Tai mūsų rinką tik papildė. Jie atsirado kaip dar vienas komunikcijos kanalas. Daug metų pagrindiniais komunikacijos kanalais buvo laikomos tradicinės medijos – televizija, internetas, spauda, radijas ir kt., dabar situacija pasikeitė ir didelė dalis rinkodaros specialistų, planuodami kampanijas, nuomonės formuotojus tikrai įtraukia į savo planus. Šis kanalas – tai dar vienas būdas pasiekti norimą auditoriją.
– Tačiau ar jie gali konkuruoti su medijomis ir profesionaliais turinio kūrėjais? Ar galime tai lyginti?
– Jei reikėtų kalbėti apie nuomonės formuotojus kaip apie turinio kūrėjus, mano nuomonė būtų visiškai kitokia. Kurti vertingą ir įdomų turinį gali toli gražu ne visi.
Tie nuomonės formuotojai, kurie turi ką pasakyti ir turi dideles sekėjų grupes jau ilgą laiką, yra vertingi ir dažniausiai turi ką pasakyti. Rinkodaros specialistams tik reikia sugalvoti, kaip juos išnaudoti efektyviai.
Skiriasi ir specifika darbe su medijomis ir nuomonės formuotojais. „Youtube“, „Instagram“ ar „Tik Tok“ turinio kūrėjai – nuomonės formuotojai yra dar ganėtinai nauja sritis komunikacijos ir rinkodaros specialistams, bet ji tampa vis populiaresnė. Populiariausios TV laidos dažniausiai nepasiekia tokių auditorijų, kokias turi žinomiausi „Youtube“ kūrėjai. Žinoma, kaskart siekiant pristatyti savo produktą tenka pasukti galvą, kaip tą padaryti „skaniai“ ir organiškai.
– Ar dažnai strategiją tenka keisti komunikacijos plano eigoje?
– Dažnu atveju tikrai tenka keisti. Strategijos koregavimas nėra blogas dalykas. Rinkos dinamiškumas yra didelis ir nelankstūs prekės ženklai čia visada labiau nukenčia.
– Beveik prieš dvejus metus startavote su nauju produktu – „Delfi TV“. Po starto internete šis nemokamas televizijos kanalas tapo pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Su kokiais iššūkiais susidūrėte vystant naująjį prekės ženklą?
– Iššūkių buvo tikrai nemažai. Prireikė daugiau nei metų laiko iki žmonės iš tiesų suprato, kad „Delfi TV“ yra atskiras televizijos kanalas, pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams, nors darėme ne vieną kampaniją, kurios metu pasakojome, kad ši televizija yra ne tik internete.
Tradicine laikoma televizija yra įpročio klausimas ir ten niekas nevyksta taip greitai, kaip internete. Galiu tikrai patvirtinti, nes tai, jog atsiranda naujas kanalas ir jis suteikia naujo turinio, žmonės taip greitai neatranda. Per ilgą laiką žiūrovai su „Delfi“ siejo internetinę mediją, todėl sunkiausia užduotis buvo šį įvaizdį pakeisti.
– Kodėl apskritai reikėjo naujo televizijos kanalo?
– Televizijos kanalas duoda didesnį mūsų kuriamo turinio pasiekiamumą. Paleidę televiziojos kanalą „Delfi TV“, per mėnesį pasiekėme beveik 900 tūkst. auditoriją. Be to tapome multiplatformiški, lengviau ir patogiau pasiekami mūsų žiūrovui. Vieni žmonės „Delfi“ laidas žiūri televizijoje, kiti „Youtube“, treti portale, o ketvirti renkasi „Facebook“.
Be to, mūsų atlikti tyrimai parodė, kad auditorijų persidengimas tarp skirting platformų nėra didelis, o skirtingus kanalus renkasi skirtingos auditorijos. Strategiškai turi eiti ten, kur yra klientas. Jei jis sėdi „TikTok“, ten ir tu turi būti. Šiandienis klientas neturi laiko ir nori viską gauti čia ir dabar.
– Dar vienas sėkmingas produktas yra „Delfi Plius“. Ši mokamo turinio platforma savo prenumeratoriams per mėnesį pasiūlo per 400 naujų straipsnių ir vaizdo įrašų. Tarp autorių yra ir Rimantas Šapauskas, Rytis Zemkauskas, Dailius Dargis, Gražina Kristina Sviderskytė ir kt. Galima lietuvių kalba skaityti „The Economist“ ir „Bloomberg“. Sudėtinga keisti rinką auditorijai, kuri jau buvo pripratusi prie nemokamo turinio. Kaip pavyko šį žingsnį paversti sėkmingu?
– Sukūrėme naują produktą ir „Delfi Plius“ rinkai pristatėme kaip nepriklausomų autorių platformą, kurioje rašyti gali kiekvienas, o už prenumeratorių pinigus autoriam mokami atlyginimai. Tai pasiteisino. Tai turinys, kurį skaitydami ir prenumeruodami jūs remiate autorius.
Per metus pasiekėme virš 10 tūkst. mokančių prenumeratorių ir per metus tapome pirmaujančiais šioje kategorijoje. Tai – įspūdingas šuolis, o žinomumo apklausa parodė, kad daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų žino arba yra girdėję „Delfi Plius“.
– Nesulaukėte pasipriešinimo, tačiau, tikiu, prireikė išmonės kuriant ir vizualizacijas, ir patį prekės ženklą. Kokie sprendimai čia pasiteisino?
– Pirmiausiai atskyrėme „Delfi“ ir „Delfi Plius“ ženklų vizualinius identitetus ir komunikaciją. Šis atskyrimas žmonėms ir padėjo atskirti juos mintyse. „Delfi“ netapo mokamu, o „Delfi Plius“ siūlo unikalų turinį, kurio nemokamai nerasite niekur kitur.
Manau, kad mokamo turinio paslaugų pasiūla ir paklausa Lietuvoje dar tikrai augs. Vis daugiau žmonių moka už „Spotify“, „Youtube Premium“, kitas prenumeratas.
Daugiau apie prekės ženklo vystymą galite išgirsti konferencijoje LOGIN, kuri šiemet vyks gegužės 24–28 d. tik nuotoliniu būdu. Tiesiogiai ir nemokamai konferencija bus transliuojama „Delfi“ bei „15min“ portaluose. Su visais pranešėjais galite susipažinti www.login.lt ir savo darbo kalendoriuose pasižymėti tuos pranešimus, kurių laukiate labiausiai.