Atmetė pretenzijas dėl filmo padarytos žalos
Laisvės atėmimo bausmę atliekantis G. Kontenis į teismą kreipėsi teigdamas, kad „Delfi“ sukurtas ir rodytas dokumentinis filmas „Vaikžudystė, kuri pakeitė Lietuvos įstatymą“ jam padarė neturtinę žalą, nes jis nesutiko duoti interviu, nebenori eskaluoti praeities įvykių, kurie suteikia jam skaudžius, nemalonius prisiminimus. Ieškinyje teigta, kad dėl filmo pablogėjo jo psichologinė sveikata, iš kitų kalinių jis patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, patyčias, užgauliojimus, pažeminimą, sutriko miegas, su juo nustojo bendrauti iki tol bendravę asmenys ir tt.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino šį ieškinį nepagrįstu ir priteisė G. Konteniui atlyginti „Delfi“ bylinėjimosi išlaidas, šis sprendimas jau įsiteisėjo. Tarp sprendimo argumentų minėta, kad filmo tema apie įvykdytą vaiko teisių apsaugos reformą yra laikoma aktualia ir ieškovo atvaizdo panaudojimas tokiame kontekste nėra kompromituojantis ar perteklinis. Kaip išaiškino teismas, šiuo konkrečiu atveju žiniasklaidos teisė skleisti visuomenės diskusijas sukeliančią ir tikrovę atitinkančią informaciją nusveria ieškovo teisę į privataus gyvenimo (atvaizdo) apsaugą.
Svarbiausias tikslas – apsaugoti vaikus
„Šiais laikais visuomenėje daug kalbama apie privatumo apsaugą ir kodėl, įprastomis aplinkybėmis, svarbu turėti galimybę jį užsitikrinti. Tačiau ne tokiais atvejais, kai kalbame apie žiaurius nusikaltimus ir būtinybę kurti saugesnę ateitį mums ir mūsų vaikams. „Delfi“ žurnalistai nebijo ir nebijos imtis aštrių temų, jei jos atliepia viešąjį interesą, kaip akivaizdžiai buvo ir šiuo atveju. Teismo sprendimas dar kartą parodė, kad visuomenės teisė žinoti niekur nedingo – mes, „Delfi“, ir toliau dirbsime gindami jos interesus. Jokie ieškiniai ir nusikaltėlių noras būti užmirštiems negali būti svarbesni už tai, kad kartu ieškotume būdų, ką galime padaryti, kad tokių tragedijų ateityje nebebūtų“, – sakė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Delfi“ vyr. redaktorė.
Dokumentikos autorė Vytautė Merkytė tiek kurdama šį filmą, tiek teisme pabrėžė, kad jis nėra apie ketverių metų Matuko žudikus – Moniką Kaziukaitytę ir Gediminą Kontenį.
„Tai filmas apie vaiko teisių apsaugos reformą. Matuko tragedija aiškiai parodė, kad privaloma keisti Vaiko apsaugos įstatymą, – Lietuvos vaikai nebuvo saugūs. Iki tol visi bandymai sistemą koreguoti Seime nesulaukė palaikymo, tačiau Matuko istorija taip jautriai palietė visuomenę, kad politikai nebeturėjo pasirinkimo ignoruoti šią ilgametę problemą.
Dokumentiniame filme primename Matuko istoriją, kaip buvo rengiama reforma ir visas su ja susijusius intrigas. Taip pat bandome pasižiūrėti, ar reforma yra sėkminga“, – sakė ji.
„Nuoširdžiai manau, kad Matukas palietė daugybės žmonių širdis. Tačiau smurtas prieš vaikus Lietuvoje nėra išnykęs. Negalime imti ir sakyti – reforma įvykdyta, tad nebereikia nieko šioje srityje daryti. Tai tema, kuri negali būti užmiršta, o žiniasklaida ir visuomenė turi reikalauti iš politikų veiksmų, padėsiančių vis labiau gerinti situaciją. Būtent šis filmas yra vienas iš tokių veiksmų: mes kviečiame politikus, ekspertus ir visuomenę prisiminti istoriją ir įsivertinti, ar turime visus „saugiklius“, kad tai negalėtų pasikartoti.
Tai psichologiškai labai sunki tema. Pamenu, kad tą dieną, kai pasirodė filmas, eidama namo verkiau. Apie tai nemalonu nei skaityti, nei rašyti, tačiau tikiu, kad toks priminimas yra reikalingas, kad Lietuvos vaikai turėtų saugūs“, – kalbėjo V. Merkytė.