Šokiravo pažeidimų mastas
T. Janonis, kurį „Žinių radijo“ laidoje „Tvarumo ministerija“ kalbino Rugilė Matusevičiūtė, pasakojo, kad jį imtis žemgrobystės temų paskatino suvokimas, kad Lietuvoje tai yra didžiulė problema.
„Aš tai pastebiu iš gaunamų laiškų kiekio, skambučių, socialiniuose tinkluose mane apie tai dažnai informuoja skaitytojai ir žiūrovai. Supratau, kad Lietuvoje šiai temai trūksta dėmesio ir tai mane paskatino šiek tiek daugiau pasigilinti, o, kaip sakoma, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Arba užgrobtų pakrančių“, – juokavo jis.“To, koks yra pažeidimų mastas, aš tikrai nesitikėjau – mane tai šokiravo. Tada tie tyrimai pradėjo sekti vienas paskui kitą. Paprastai, kai publikuojamas koks nors tyrimas, paskui būna lavina laiškų, kurie praneša, kad pasižiūrėkite, dar čia galima pastebėti. Tad tiesiog labai natūraliai, jei į temą giliniesi, daug informacijos apie tai gauni“, – sakė T. Janonis.
Pasak jo, daugiausia pažeidimų pastebima aplink Vilnių, Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kur yra daugiausiai pažeidimų, susijusių su neteisėtomis statybomis, valstybinės žemės užgrobimu, pakrančių aptvėrimu, taip pat tuo pasižymi Aukštaitija, Labanoro regioninis parkas, Aukštaitijos regioninis parkas, ir, be abejo, mūsų pajūris. „Nida ir visa Kuršių Nerija, taip pat iš Palangos pusės – ten darbo aš tikrai turiu daugiausiai, pasivažinėju per metus ne vieną kartą“, – pasakojo „Delfi“ žurnalistas.
Ragina prisidėti ir patiems
T. Janonis aiškino, kad ir patys žmonės gali pranešti atsakingoms tarnyboms apie matomus pažeidimus. Identifikuoti pirmuosius signalus, kad kažkas gali būti blogai, pasak jo, galima ir neturint kažkokių specifinių žinių.
„Jei, pavyzdžiui, plaukiame baidare ir matome, kad vyksta statybos ir stovi kažkoks pastatas arčiau negu penki metrai nuo vandens telkinio, tai jau yra signalas, kad čia kažkas gali būti blogai – paprastai yra penkių metrų apsaugos juosta, kur jokios statybos vykti negali. Tad jei jau pamatote, tokiu atveju reikėtų pranešti Statybos inspekcijai, kuri tikrai sureaguos ir patikrins informaciją“, – patarė jis.
„Jei patenkame į saugomą teritoriją ir matome kažkokias masines, dideles statybas – tai irgi pavojaus signalas, nes saugomose teritorijose galima atstatyti tik buvusias sodybas. Tuomet reikėtų irgi pranešti. Dar vienas dalykas, jei statybos vyksta pačiame miške. Miške statybos draudžiamos, ten galima atstatyti tik tai, kas jau yra stovėję, nuo seno buvę kažkokie gyvenamieji namai – tada viskas būtų teisėta. Bet jei tikrai žinote, kad čia jokių pastatų nėra buvę, o statybos vyksta, tai jau yra galimas pažeidimas. Tada jau reikėtų taip pat pranešti Statybos inspekcijai“, – sakė T. Janonis.
„Kalbant apie neteisėtus pakrančių aptvėrimus irgi yra penkių metrų taisyklė – jei nuo upės ar ežero arčiau nei už penkių metrų yra tvora, tai irgi yra, sakyčiau, jau toks grubus pažeidimas. Miško tverti taip pat negalima, tad jei esate įsitikinę, kad tai yra miškas, kur patekote, ir matote tvorą, tai visiškai nesvarbu, ar valstybiniuose, ar privačiuose miškuose – ten tvorų būti negali. Šiuo atveju, jei matote tvorą prie ežero, upės ar miške, jau reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą“, – aiškino „Delfi“ žurnalistas.Taip pat jis rekomendavo naudotis Registrų centro koordinuojama sistema regia.lt, kur labai aiškiai pažymėti privačių sklypų taškai, linijos: „Jei jums kilo kažkokių įtarimų, sugrįžę namo tikrai galite įsijungti ir pasižiūrėti, ar tvoros nepatenka už sklypo ribų. Jei matote, kad patenka, tai jau žemgrobystės atvejis ir reikėtų pranešti Statybos inspekcijai, kuri taip pat atliks patikrinimą“.
Problemos kartais nesprendžiamos dešimtmečiais
Pasitaiko ir atvejų, kai statybos – ne naujos, pastatai peržengia leistinas ribas ar daromi kiti pažeidimai ne vienerius metus ir niekas dėl to nebekelia klausimų.“Būna iš tiesų tokių atvejų – tikrai nėra vienetai. Tokiais atvejais irgi siūlyčiau pranešti, informuoti Statybos inspekciją, kuri gali kreiptis ir į prokuratūrą, o ši imasi ginti viešąjį interesą – yra nugriuvę ir pilnai pastatytų namų. Vienas atvejis yra pajūrio regioniniame parke, kur iškilo visai prabangus namas, draustinyje, prie rezervato bazės, ir tik vėliau buvo pastebėta, kad šitos statybos gali būti neteisėtos. Namas jau stovėjo, bet dabar yra Aukščiausiojo teismo galutinė, neskundžiama nutartis, kad namas turi būti nugriautas ir tai bus padaryta“, – pasakojo T. Janonis.
Tai, kad tokių atvejų Lietuvoje vis dar turime, jo nuomone, rodo dvi sistemines problemas: „Pirma yra korupcija, kuri vis dar mūsų šalyje yra tikrai gaji, dėl to tokių atvejų pasitaiko, antra, tai neteisėtai išduodami savivaldybių statybos leidimai. Šitai paaiškinti yra sunkiausia, galbūt tiesiog kompetencijų, žinių, patirties stoka, gal savivaldybių administracijose tiesiog neturime kompetentingų specialistų, kurie tinkamai galėtų įvertinti visas rizikas. Tai ypač aktualu saugomose teritorijose, kurios yra pačios vertingiausios, gražiausios – tokių statybos leidimų, kuriuos paskui teismai panaikina, yra nemažai išduodama, aš esu keletą jų aprašęs“.
Vienas iš tokių atvejų – Antano Boso namas, kuriam savivaldybė išdavė neteisėtą leidimą ir kuris dabar yra nugriautas. „Čia yra skaudžiausia, nes tokiais atvejais atsakomybė tenka ne pačiam statytojui, o savivaldybei, kuri turi atlyginti tą materialinę žalą, kuri yra patirta statybų metu. Paprastai tie namai būna prabangūs, kainuoja ne vieną milijoną eurų ir už tai jau užmoka mokesčių mokėtojai. Bėda ta, kad jei savivaldybė ar Statybos inspekcija pamato, kad leidimas išduotas neteisėtai, jo be teismo sprendimo jau nepanaikinsi. O kai pati savivaldybė jau pamato, kad čia kažkas blogai, viskas, tada Statybos inspekcija turi užfiksuoti, kad leidimas yra išduotas neteisėtai, tada jie turi kreiptis į teismą, ir, žinoma, pirmos instancijos teismo sprendimai tokiais atvejais visada skundžiami, o kol pereina iki Aukščiausiojo teismo užtrunka ne vienerius metus ir tai kainuoja labai brangiai“, – pasakojo T. Janonis.
„Delfi“ žurnalistas neslėpė dėl šių atliekamų tyrimų ne kartą sulaukęs grasinimų, bandymų paspausti: „Dažniausiai sako, mes pasirūpinsime, kad tave atleistų iš darbo, perduosime redakcijos vadovams, bet jie mane visada palaiko. Skaudžiausia, kai pasitelkiamos teisinės priemonės ir jomis piktnaudžiaujama, keliami vadinami SLAPP ieškiniai, kai pasamdomos vienos geriausių advokatų kontorų ir bandoma užtampyti po įvairias institucijas, teismus ir pan.“.
Kviečia pranešti apie pažeidimus
Šią vasarą T. Janonis kartu su kolege, „Delfi“ žurnaliste Kristina Pocyte-Medute keliavo po Lietuvos gamtą ir fiksavo joje rastus pažeidimus, o dabar, žmonėms grįžus į miestus, imasi užduoties viešinti, kokia situacija šiuo klausimu yra miestuose. Tad jei savo aplinkoje matote negerovių, drąsiai apie tai praneškite redakcijos elektroniniu paštu delfi@delfi.lt arba socialiniuose tinkluose rašykite tiesiai „Delfi“ žurnalistams Tomui Janoniui ir Kristinai Pocytei-Medutei.
„Jei turite problemų, kurių jums nepavyksta išspręsti, praneškite apie tai mums ir mes atvykę ieškosime sprendimų. Nėra mažų ir nesvarbių problemų. Jei matote, kad šalia jūsų veši skaudulys, o atsakingi pareigūnai nesiima jo spręsti, nesivaržykite ir drąsiai kreipkitės. Iš praktikos žinome, kad viešumas labai dažnai padeda išspręsti net ir pačias didžiausias negeroves“, – teigė „Delfi“ žurnalistas T. Janonis.