1. Kokie slapukai yra įtraukiami į duomenų skaičiavimą?
Nuo „Gemius“ atsiradimo Lietuvoje, į duomenų skaičiavimą yra įtraukiami visi slapukai*, kurie: yra iš Lietuvos, perėjo visus filtrus (nėra botas, iFrame ir pan.) bei buvo aktyvūs tiriamuoju laikotarpiu (atliko bent vieną puslapio peržiūrą tyrime dalyvaujančioje svetainėje).
*Nuo 2016 m. tyrime yra naudojami „naujos kartos“ slapukai (BID – BrowserID).
2. Ar į svetainę įterptas daugiau nei vienas „Gemius“ kodas daro įtaką realių vartotojų skaičiavimui?
Pagal „gemiusAudience“ tyrimo taisykles, sekimo kodas į svetainę turi būti įterptas tik vieną kartą. Tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių, sekimo kodas įterpiamas kelis kartus, mūsų sistema priima tik pirmąją užklausą (angl. hit) ir ignoruoja visas kitas. Dėl šios priežasties, papildomai įdiegti skriptai negeneruoja naujų slapukų, o tokių skriptų sugeneruotos puslapių peržiūros nėra įtraukiamos į tyrimą.
3. Kodėl „Gemius“ metodologija yra keičiama?
Siekiant kuo tiksliau išmatuoti interneto lankomumą, pastovus metodologijos atnaujinimas yra neatsiejama tyrimo dalis.
„Gyvenant daiktų interneto (angl. The Internet of Things (IoT)) laikmetyje, kai internetas vis labiau ir sparčiau plečiasi - kiekvienos naujos platformos atsiradimas daugeliu atveju negali būti skaičiuojamas pagal esamus duomenų rinkimo metodus. Tad kuriamos mobiliosios aplikacijos, patogesnės straipsnių skaitymo aplinkos, reklamų apėjimo įrankiai ir kitos technologijos dažniausiai reikalauja naujos matavimo koncepcijos sukūrimo arba esamos metodologijos papildymo,“ – teigia „gemiusAudience“ verslo plėtros vadovas Lukas Vinkler.
4. Kodėl kinta skaičiai po metodologijos atnaujinimo?
Metodologiniai atnaujinimai yra vystomi nuolatos, tačiau ne visų jų įvedimas turi reikšmingos įtakos tyrimo skaičiams. Esamuoju laiku yra naudojami naujausi metodologiniai sprendimai, leidžiantys išmatuoti interneto lankomumą kaip įmanoma tiksliai. Visgi keičiantis vartojimo įpročiams bei technologijoms, vystosi poreikis didesniems metodologiniams pokyčiams, kurie gali apimti kelis reikšmingus pakeitimus vienu metu.
„Tokie atvejai nutinka nedažnai. Prisimenu dvi tokias situacijas – viena buvo prieš 5 metus, kai dėl pradėjusio augti srauto iš mobiliųjų įrenginių, mes išskyrėme jį į tris atskiras platformas –kompiuterius, telefonus bei planšetes (angl. multiplatform) ir antra, kai praeitų metų pradžioje įvedėme „gemiusOvernight“ sprendimą, apjungiantį kelis metodologinius atnaujinimus, reaguojant į mobiliųjų aplikacijų augimą, „Facebook“ dominavimą, skirtingą internautų naršymą namuose ir darbe, bei keletą kitų. Tokie kompleksiniai metodologiniai pakeitimai daro įtaką tyrimo duomenims, tačiau tik taip galime užtikrinti, kad „gemiusAudience“ rezultatai bus kiek įmanoma tikslūs,“ – sako „Gemius“ verslo plėtros direktorė Gryta Balserytė.
5. Kas pasikeitė po „gemiusOvernight“ įvedimo?
Pagrindinis ir pats svarbiausias „gemiusOvernight“ metodologijos pokytis – galimybė stebėti ir analizuoti kasdien atsinaujinančius duomenis. Kartu su šios metodologijos įvedimu buvo įdiegti atnaujinimai, leidžiantys tiksliau apskaičiuoti mobiliųjų įrenginių, aplikacijų bei kompiuterių srautą, patikslintas srauto išskaidymas į rubrikas, o taip pat „Facebook“ aplikacija buvo pradėta traktuoti kaip naršyklė. Po „gemiusOvernight“ atsiradimo galima matyti visų platformų (angl. total) bendrą interneto vartotojo sociodemografinį profilį (iki tol buvo galima matyti tik kiekvienos platformos atskirai). Be to, buvo patobulinti tyrimo duomenų prieigos bei analizavimo įrankiai, tuo pačiu atnaujinta viešai prieinamų duomenų platforma – rating.gemius.com.
6. Kas yra „Facebook Instant Articles“ (FB IA), kaip šis srautas skaičiuojamas „gemiusAudience“ tyrime ir kodėl dubliuojasi „FB IA“ slapukai?
„Instant Articles“(IA) yra funkcija, skirta greitesniam žiniasklaidos turinio užkrovimui „Facebook“ aplikacijoje. Kaip ir kiekvienam naujam srauto talpinimo kanalui, „Gemius“ sukūrė bei pateikė rinkai sprendimą šio srauto matavimui, kuris buvo kuriamas remiantis oficialia FB dokumentacija. Joje teigiama, jog „FB IA“ aplinkoje esantis slapukas sutampa su „FB in app“ naršyklės slapuku, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, kiekvienoje iš šių aplinkų yra sukuriami atskiri slapukai. Dėl šios priežasties, svetainėse, naudojančiose „FB IA“ funkciją turiniui talpinti, slapukai yra dubliuojami, o tai turi įtakos tokių svetainių realių vartotojų skaičiams. Tai patvirtinus, siekiant išvengti neigiamos įtakos tyrimo duomenims, buvo nuspręsta „FB IA“ srautą traktuoti kaip „non-cookie“ (liet. be slapukų), į tyrimą įtraukiant tik tas metrikas, kurios nėra paveiktos slapukų dubliavimosi (šiuo metu tai yra puslapių peržiūros ir praleistas laikas).
„Kol kas nežinau nei vienos tyrimų įmonės, kuri galėtų pasiūlyti technologinį sprendimą, tiksliai išmatuojantį ne tik „FB IA“ srautą bet ir internautų persidengimą tarp „FB IA“ ir „FB in-app“ naudotojų. Taip yra dėl to, kad „Facebook“ yra uždara „Walled Garden“ ekosistema, kuri nėra atvira bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, tarp jų ir su matavimus norinčiomis atlikti įmonėmis. Dėl šios priežasties, tyrimų bendrovėms tai tampa dideliu iššūkiu, kadangi veikti tenka vienpusiškai. Nepaisant to, mes ir toliau dirbame ties sprendimo vystymu“, – teigia „Gemius“ verslo plėtros direktorė G. Balserytė.
7. Kaip apskaičiuojama Time Share-Internet metrika?
Time Share-Internet (liet. praleisto laiko dalis internete) apskaičiuojama lyginant praleisto laiko dalį konkrečioje interneto svetainėje su visu internautų praleistu laiku tiriamose interneto svetainėse.
8. Kokią įtaką tyrimo duomenims daro trečiųjų šalių veikimas bei ką daro „Gemius“, kad ši įtaka duomenims būtų kuo mažesnė?
Visi interneto žaidėjai yra tiesiogiai priklausomi nuo trečiųjų šalių veikimo. Nesvarbu, ar tai naujienų portalas, technologijų tiekėjas, naršyklės kūrėjas, pasaulinio lygio interneto platforma ar tyrimų įmonė. Mūsų matavimo technologijos ir tyrimų metodologijos turi prisitaikyti prie naujų platformų ir technologijų atsiradimo bei pakitusios vartotojų elgsenos. Kai kuriais atvejais, kai apie numatomus pokyčius yra įspėjama iš anksto, pasiruošti nėra sudėtinga, tačiau kartais trečiųjų šalių atnaujinimai atliekami per vieną dieną ir be jokio įspėjimo. Tokiais atvejais greitai prisitaikyti ar atitaisyti žalą gali būti labai sunku ar net neįmanoma. Prisiminus „Facebook Instant Articles“ situaciją, galima matyti, jog taip pat yra atvejų, kai trečiųjų šalių teikiama informacija gali ir neatitikti tikrovės.
„Tyrimų įmonės dažnai susiduria su situacijomis, kai trečiųjų šalių atnaujinimai ar pokyčiai nėra viešai komunikuojami, todėl jiems įvykus, daugeliu atveju, galima veikti tik retrospektyviai. Nepaisant to, „Gemius“ nuolat stebi potencialias grėsmes bei kuria naujas metodikas, kad užkirstų tam kelią kaip įmanoma greičiau“, – sako „gemiusAudience“ verslo plėtros vadovas L. Vinkler.
9. Ar „Gemius“ ruošiasi potencialiam trečiųjų šalių slapukų išnykimui?
„Gemius“ verslo plėtros direktorė Gryta Balserytė teigia, jog: „mes žinome, kad ateis diena, kai trečiosios šalies slapukai bei kiti trečios šalies naršyklių identifikatoriai išnyks. Tai iš esmės pakeis interneto matavimo pasaulį. Tiesą sakant, tai jau vyksta - rugsėjo pradžioje atnaujinta „Firefox“ naršyklės versija pradėjo blokuoti trečiosios šalies slapukus. Su „Firefox“ pokyčiu mūsų realių vartotojų algoritmas susitvarkė, kadangi prieš kelis metus jis jau buvo atnaujintas siekiant prisitaikyti prie augančio „non-cookie“ (liet. be slapukų) srauto, todėl reikšmingo poveikio duomenims nebuvo“, – sako ji. „Ar kitos naršyklės (pvz. „Chrome“) toliau tęs šią tendenciją? Manau, kad taip, ir dėl šios priežasties „Gemius“ jau kurį laiką dirba ties sprendimu, kurio testavimo rezultatai yra pozityvūs. Tai tik parodo, kad einame teisinga kryptimi ir išnykus trečios šalies slapukams, „gemiusAudience“ tyrimas niekur nedings“, – teigia G. Balserytė.
10. Kokie „Gemius“ ateities planai Lietuvoje?
Artimiausiu metu „gemiusAudience“ tyrimą Lietuvoje planuojama papildyti „Fusion“ duomenimis, kuriems rinkti yra naudojamas „NetPanel“ įskiepis, fiksuojantis visą panelisto (asmens, įsidiegusio įskiepį į savo kompiuterio naršyklę) elgseną internete. „Fusion“ leis rinkai teikti duomenis apie visas Lietuvos internautų lankomas svetaines, tarp jų ir tokias gigantes kaip: „Google“, „Facebook“ ar „Youtube“. Šio įrankio pagalba galima matyti Lietuvos interneto svetainių persidengimą su kitomis (pvz. socialinių tinklų, bankų ar pramogų) svetainėmis bei analizuoti jų sociodemografinius profilius.
„Tikimės, kad Lietuva bus dešimtoji šalis, kurioje bus galima analizuoti tiek internautų elgseną, tiek praleidžiamą laiką visose svetainėse. Planuojame „gemiusAudience“ tyrimą spėti papildyti „Fusion“ duomenimis dar iki šių metų pabaigos, tuo tarpu tarp Pabaltijo šalių šie duomenys jau nuo vasaros yra prieinami Latvijoje. „Fusion“ duomenų atsiradimas yra labai svarbus etapas tolimesnei Lietuvos interneto tyrimų plėtrai – pavyzdžiui tokio produkto kaip „gemiusAdReal“ atvedimui į rinką, kurio dėka bus galima analizuoti visų prekės ženklų reklamos aktyvumą, kampanijų pasiekiamumą bei persidengimą tarp skirtingų platformų“, – sako „Gemius“ vadovė Lietuvoje Inga Cimolonskaitė.