Nustebino kūrybinga aplinka
„Deutsche Welle“ žurnalistai T. Stasiukevičių su kameromis lydėjo tris dienas, stebėjo jo darbo aplinką, tai, kaip jis leidžia laisvalaikį. Jie taip pat bendrai fiksavo Vilniaus, čia gyvenančio jaunimo gyvenimą.
„Mus aplankę žurnalistai filmuoja dokumentinius filmus įvairiausiose pasaulio šalyse, todėl jie tikrai yra matę visko. Labiausiai juos sužavėjo vilniečių draugiškumas ir atvirumas. Kalbindami žmones Vilniaus gatvėse, jie labai nustebo, kad visi praeiviai labai noriai ir atvirai dalinosi savo mintimis, kodėl Vilnius yra laimingiausia vieta gyventi jaunimui. Visgi vilniečiai laisviau jaučiasi prieš kameras negu kitų šalių žmonės“, – jų įspūdžius perpasakojo T. Stasiukevičius.
Žurnalistams iš Vokietijos įspūdį padarė ir jo darbovietės, „Delfi“, atmosfera.
„Juos labai nustebino ir mūsų kolegos biure, tai, kad „Delfi“ nėra kažkokių biurokratinių apribojimų ar itin griežtų taisyklių. Operatorius turėjo galimybę netrukdomai filmuoti mūsų studijos užkulisius, kolegų darbą, o užlipus ant penkiolikos aukštų pastato stogo atsivėrė kvapą gniaužianti Vilniaus panorama, kuri operatoriui taip pat paliko įspūdį. Kaip akcentavo patys vokiečiai žurnalistai, „Deutsche Welle“ biure tai būtų tiesiog neįmanoma. Tuo pačiu juos labai sužavėjo mūsų modernus pastatas, iliustracijos ant sienų, apskritai labai kūrybinė aplinka. „Deutsche Welle“ biuro pastatas yra labai senos statybos, su pilkomis sienomis, todėl, kaip akcentavo patys žurnalistai, mūsų biuras jiems paliko itin gerą įspūdį“, – pasakojo jis.
Be abejo, žurnalistams rūpėjo ne tik darbas. „Aišku, jiems taip pat labai patiko mūsų šeimos pagaminti varškėtukai. Sakė, kad kitose šalyse yra ragavę panašių patiekalų, bet būtent tradicinis lietuviškas varškėtukų receptas jiems patiko labiausiai“, – šypsojosi T. Stasiukevičius.
Savo istoriją gali susikurti pats
T. Stasiukevičius labai džiaugėsi galėjęs pasidalinti savo, jauno žmogaus, istorija ir patirtimis: „Tiesa, puikiai suprantu, jog tų istorijų yra įvairiausių ir daugelis galėtų su manimi pasiginčyti, argumentuodami, jog jie galbūt nesijaučia laimingi ir aš pats tikrai nesijaučiu galintis kalbėti viso Lietuvos jaunimo vardu. Dokumentikai papasakojau savo asmeninį laimės receptą. Kažkas gali turėti savo, visiškai kitokią istoriją, tačiau manau, jog tai ir yra nuostabiausia, kad mūsų šalyje kiekvienas gali susikurti savo asmeninį laimės receptą“.
„Matau, jog tam galimybių turime kaip niekad daug, tik reikia įdėti nuoširdaus darbo ir pastangų. Man irgi ne viskas pasiseka ir taip pat turiu nemažai asmeninių iššūkių, tačiau pasitinkant kiekvieną dieną atvira širdimi, manau, jog visi sunkumai yra įveikiami. Svarbiausia nepamesti pozityvumo ir lengvos saviironijos, tada galiausiai ir laimė nusišypso“, – kalbėjo „Delfi“ konferencijų turinio vadovas.
Herojumi tapo atsitiktinai
T. Stasiukevičius dalinosi, kad „Deutsche Welle“ herojumi tapo visiškai atsitiktinai. „Čia turėčiau dėkoti savo kolegei, į kurią kreipėsi „Deutsche Welle“ žurnalistai ir ji nė nemirktelėjusi pasakė, kad laimingiausias jaunuolis visame biure esu aš. Niekada apie tai pats nebuvau pagalvojęs, bet jeigu kolegos pastebi, tai gal tame ir yra tiesos“, – šypsojosi jis.
Jis svarstė esantis laimingas, nes turi galimybę kurti savo laimę pats, jaučiasi visiškai už ją
atsakingas ir jeigu kažkas ir nepasiseka, žino, kad tik jo valioje yra tai pakeisti. „Turėjau ir skaudžių pamokų, bet būtent jos tik dar labiau leidžia džiaugtis kad ir labai nedideliais laimėjimais. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti darbovietėje, kurioje įgyvendinu savo idėjas, kad mane beprotiškai palaiko kolegos, draugai ir artimieji. Kai jauti tą beprotišką aplinkinių pasitikėjimą, visai kitaip ir darbai pasidaro. Manau, kad mes visi turime nepamesti tikėjimo vieni kitais, palaikyti savo draugus ir artimuosius, tada ir visi iššūkiai neatrodo tokie baisūs, o ir laimingos akimirkos yra kur kas saldesnės, kai jomis daliniesi su kitais“, – kalbėjo T. Stasiukevičius.