– Ką praranda įmonės, kurios nesinaudoja šių dienų dirbtinio intelekto įrankiais?
– Vienodo atsakymo visoms įmonėms nėra, labai priklauso nuo įmonės specifikos, industrijos ir dabartinio skaitmeninimo lygio. Kalbant bendrai, tos įmonės, kurios „nesiskaitmenina“, nenaudoja dirbtinio intelekto įrankių, nesidomi jais, tiesiog praranda produktyvumą. Tokiai įmonei atlikti tam tikrus darbus tiesiog reikia daugiau fizinio resurso. Dabartiniai DI įrankiai iš principo leidžia padaryti daugiau turint mažiau. Taigi, galime efektyvinti tai, ką dabar darome: kažką padaryti greičiau, kažką automatizuoti arba daryti kažką, ko iki šiol nedarėme, papildomai, pavyzdžiui, siųsti personalizuotas žinutes ar imtis kitų papildomų veiksmų, kurie gali kurti vertę klientams – efektyvinti operacijas, generuoti daugiau pardavimų per darbuotoją ir pan.
– Dar visai neseniai buvo įprasta manyti, kad tik dideli verslai, galintys investuoti į dirbtinio intelekto įrankius, juos naudoja. Kaip nedideli verslai, kurie neturi didelio biudžeto, gali išnaudoti DI?
– Iš dalies tai yra tiesa, kad dideli verslai gali investuoti daugiau ir tai rinkoje vyksta jau pastarąjį dešimtmetį. Dabar vyksta tam tikras lūžis – DI įrankiai tampa pigesni, prieinamesni mažesniems, vadinasi, nebereikia turėti didelių investicijų. Dabar vieno žmogaus kompanija gali naudotis DI įrankiais ir operuoti kaip 10-ies žmonių komanda. Žinoma, jei geba gerai išnaudoti tuos įrankius. Vertybe dabar tampa tų įrankių išmanymas ir pritaikymas savo verslo procesuose.
Esame įdomiame laike, kai maži verslai gali labai stipriai konkuruoti su dideliais vien dėl savo lankstumo ir DI įrankių prieinamumo. Dideli verslai susiduria su iššūkiu – nors jie gali daugiau investuoti, tačiau turi daugiau ir pakeisti: naudojama daug visokių senų sistemų, procesų, įmonėje daug seniai dirbančių žmonių – kiekviena iš šių dalių trukdo pokyčiui ir keisti sistemas į naujesnes – žmonės priešinasi, sistemos tarpusavyje nedraugauja ir t.t. Tad šiuo atveju maži verslai turi gerą galimybę tapti jau nebe mažiukais, o vis efektyvesniais ir didesniais, jie turi pranašumą. Tai, kas anksčiau buvo prieinama tik didelėms įmonėms su didelėmis investicijomis dabar atsiranda rinkoje už prieinamas kainas.
– Apie kokius saugumo niuansus reikėtų pagalvoti prieš diegiant kokius nors AI įrankius?
– Saugumas kaip tango – viena koja skaitmenizuojame, kita koja bandome saugoti. Reikia neatidavinėti nepatikrintiems įrankiams savo konfidencialios informacijos. Elementarus pavyzdys su ChatGPT, jei norite, kad šis įrankis įvertintų kontraktą, pateiktų rizikas, tam tikrus punktus, tai puiku, tačiau nesiųskite visos sutarties su visomis finansinėmis sąlygomis ir konfidencialia informacija. Ar kas nors kitoje pusėje skaito viską, ką įkeliame? Na, nereikėtų taip jau susireikšminti, kad bet kokia mūsų užklausa kažkam anapus ekrano yra įdomi, to informacinio triukšmo ir taip pakanka internete, tačiau savo informaciją turime saugoti. Generatyvinio DI tema karšta paskutinį pusmetį-metus, tai reiškia, kad jie dygsta it grybai po lietaus ir dar nepraėjo pakankamai laiko, kad galėtume pasakyti, kad tai taip pat saugu kaip „Microsoft“ ar „Google“ debesys, kuriais esame įpratę naudotis ir pasitikime. Dalis dabar sukurtų DI įrankių išnyks dėl to, kad bus nenaudingi, nevertingi, o gal ir nesaugūs, tad dabar vyrauja laukiniai vakarai ir kreipti dėmesį į saugumo temą būtina.
– Vyrauja ir nemažai nerimo, kad DI pakeis žmones. Kiek tai iš tiesų realu ir kas turėtų susimąstyti? Pavyzdžiui, prisiminus ChatBot įrankį, kurį naudojo ir naudoja daugybė įmonių, tačiau specialistų tai nepakeitė, nes paaiškėjo, kad žmonės visgi įprastai siekia kalbėtis su kitu žmogumi.
– Pirmiausia, pažiūrėkime paskutinių 100 metų istoriją – mes dabar jau dirbame darbus, kurių prieš 50-60 m. nebuvo, tad vykstantis darbų pokytis yra natūralus. Nieko katastrofiško nėra. Palietėte ChatBot temą, jų banga buvo maždaug prieš 7 m., bet ji atėjo ir išėjo. Teisingai pastebėta, kad didžioji dalis žmonių vis tiek nori žmogiško kontakto. Vis dėlto, dalis klausimų klientų aptarnavime tikrai yra funkciniai, tad ChatBot pagalba dalis srauto gali būti nuimta, bet negalime kalbėti apie visa srautą, tad vis tiek automatizuosime labiausiai pasikartojančius klausimus ar operacijas, tačiau visada bus unikalių atvejų, kur vis tiek reikės žmogaus įsikišimo.
Dar vienas dalykas, DI dabar negali pakeisti žmogaus, nes reikalinga žmogaus validacija. Jei mes aklai kliausimės DI sugeneruota informacija ir neišmanysime to dalyko, tai labai greitai nukeliausime į lankas. DI šiandien gali neblogai atlikti tam tikrą darbą, bet tam reikia žmogaus. Tad šiuo atveju jis mus, kaip žmones, paefektyvina. „Excel“ atsiradimas juk irgi nesunaikino darbo vietų, juo naudodamiesi žmonės tiesiog tapo produktyvesni. Tad mes, lygiai taip pat, turėdami mažiau laiko, galėsime padaryti daugiau, klausimas, ar norėsime daugiau dirbti ar dirbti tiek pat tik trukti trumpiau. Tai bus individualus pasirinkimas.
G. Buivydo paskaita „Go Forward Academy“ jau rugpjūčio 1 d. 12 val.