Tai prognozuoja interneto žiniasklaidos ekspertai, analizuojantys naujausius dirbtinio intelekto ir specialių algoritmų sprendimus Lietuvoje ir užsienio šalyse, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Pasitelkiamos robotinės sistemos
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, dirbtinis intelektas žiniasklaidoje – kol kas dar naujiena, bet svetur vis dažniau pritaikomi sprendimai, kurie palengvina ne tik turinio paruošimą redakcijoms, įvertina skaitytojų poreikius ir pasiūlo skaityti tik jiems aktualų turinį.
„Skaitmeniniame pasaulyje yra išnaudojama viskas, kas palengvina darbą. Dirbtinis intelektas ir kartu su juo pasitelkiami įrankiai yra viena karščiausių rinkos tendencijų. Kai kurios užsienio šalių redakcijos yra gerokai pažengusios, pavyzdžiui, yra pritaikiusios dirbtinio intelekto algoritmus, kurie leidžia robotinėms sistemos paruošti šablonines naujienas, tarkim, iš sporto rungtynių, įvairių varžybų, olimpiadų. Jų paruošti tekstai keliauja ir į naujienų portalus, yra matomi sraute“, – sako A. Marcinkus.
Tai sumažina krūvį žurnalistams ir redaktoriams, jie gali skirti daugiau laiko sudėtingesnių temų analizei, tiriamajai žurnalistikai. Pavyzdžiui, „The New York Times“ investuoja didžiules pinigų sumas į dirbtinio intelekto sprendimus ir tikisi tolimesnės sėkmės. Didžiausias tarptautinių naujienų kanalas Europoje „Euronews“ savo darbe apdorojant „Reuters“, „AP“ ir kitų pasaulinių naujienų agentūrų naujienas, pranešimus ar vaizdo medžiagą, vis dažniau pritaiko dirbtinio intelekto sprendimus ir nuima krūvį žurnalistams.
„Skaitytojas to nepajunta, bet naujienų portalui tai gali duoti didžiulės naudos. Pasaulyje jau naudojami įrankiai, kurie redaktoriams padeda valdyti pagrindinį puslapį ir sudėlioti naujienas taip, kad jos neštų didžiausią naudą pagal skaitomumą, įsitraukimą, praleidžiamą laiką“, – sako A. Marcinkus. Kol kas, pasak jo, mūsų šalies žiniasklaida atlieka namų darbus ir ruošiasi tokių naujovių atėjimui, kurios padėtų redakcijoms ruošti turinį, atlikti personalizuotą tekstų atranką. Tad artimiausiu metu tokius technologinius sprendimus planuoja diegti ir Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyviai.
Skaitytojams – individualūs pasiūlymai
Taip pat Lietuvoje ruošiamasi pritaikyti ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie užsienyje sėkmingai naudojami siūlant skaitytojams mėgstamą – personalizuotą turinį. Tokį turinį, orientuotą į asmeninius žmogaus pomėgius ir poreikius, tikslingai parenka robotinės sistemos ir skaitomos publikacijos pabaigoje pasiūlo konkrečias nuorodas į straipsnius, kuriuos būtų galima paskaityti.
Kaip tai atpažinti skaitytojui? Jei skaitote straipsnį, tarkim, apie nekilnojamo turto tendencijas, vis dažniau po tuo pačiu tekstu galima pamatyti su ta pačia tema susijusius pasiūlymus, ką skaityti toliau. Tai - maža personalizacijos dalis. Ateityje vis daugiau veiks ir įvairių personalizuotų rubrikų, bus rodoma daugiau informacijos, kuri iš tikro domina skaitytoją, mažiau – kuri retai arba nedomina.
Pavyzdžiui, jei skaitytojas nėra sporto naujienų mėgėjas, jis vis rečiau matys pasiūlymus skaityti apie sportą arba išvis nematys. Tai – ir palengvinimas skaitytojui, nes jis neapkraunamas jam neaktualia informacija.
Lietuvoje – įrankiai reklamai valdyti
IŽA pirmininko A. Marcinkaus teigimu, skaitmeninė reklama yra ta sritis, kur dirbtinio intelekto sprendimai Lietuvoje išnaudojami maksimaliai, pasitelkus technologijų kompanijų sukurtus produktus. Pavyzdžiui, portalai sėkmingai naudoja Google algoritmus „programmatic“ reklamoms, Facebook – „Pixel“ ir kitus analitikos įrankius, kurie padeda užtikrinti intensyvią ir savarankišką skaitmeninės reklamos sklaidą.
„Tai – labai patogūs ir laiką taupantys technologiniai įrankiai, kurie leidžia apdoroti didesnius skaitmeninės reklamos kiekius, gali patys automatiškai parinkti reklamos pozicijas portaluose, socialiniuose tinkluose. Dirbtinio intelekto indėlį gali pastebėti kiekvienas – pavyzdžiui, kartą pasidomėjus batais, telefonais ar nekilnojamu turtu, skaitytojas sulaukia vis daugiau tokios tematikos iššokančios reklamos“, – sako A. Marcinkus.
Žinoma, pasak jo, rankiniu būdu administruojama reklama išliks ir toliau, nes šiuolaikinės ir įprastos technologijos turi koreliuoti tarpusavyje. „Nors šiuo metu esame tik kelio pradžioje pasitelkiant dirbtinį intelektą žiniasklaidoje, reikia pripažinti, kad jau žengiame į naują skaitmeninių technologijų erą. Ir panašu, kad ateityje ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės vis daugiau prisitaikys prie kintančios visuomenės, diegdamos daugiau technologinių sprendimų“, – sako A. Marcinkus.
Žmogus prižiūrės technologijas
Svarbu suprasti ir tai, pasak IŽA pirmininko, kad dirbtinio intelekto sprendimai patys savaime neveiks, juos turi prižiūrėti žmogus, koreguoti, nukreipti tinkama linkme, reaguojant į besikeičiančią situaciją. Tad natūralu, kad nebus taip, jog dirbtinio intelekto algoritmai viską dėlios patys.
„Prognozuojama, kad pasaulyje daugės personalizuotų ir mažai personalizuotų žiniasklaidos portalų. Visgi rimčiausi ir solidžiausi skaitytojui pateikiamą informaciją prižiūrės patys, pasitelkdami ir dirbtinio intelekto sprendimus. Lietuvoje susiję tekstai parenkami rankomis arba pasinaudojant algoritmais. Pavyzdžiui, parenkant tekstus pagal raktažodžius, temą, naujumą, populiarumą“, – sako A. Marcinkus.
Ilgą laiką tai buvo tinkamas sprendimas, bet mažėjant vieno portalo lankytojo skaitymo trukmei, reikia ir kitų sprendimų. Skubantys skaitytojai taupo laiką, todėl redakcijos turi pasiūlyti tik prasmingus straipsnius, kad skaitytojas nenueitų kitur. Tad natūralu, anot A. Marcinkaus, kad žmogus negali likti nuošalyje – dirbtinio intelekto sprendimai ir žmogaus darbas vis dažniau bus susiję, norint išgyventi konkurencinėje aplinkoje.
Tarkim, filmų platformos „Netflix“ atstovai sako, kad būtent tikslios rekomendacijos, ką žiūrėti toliau buvo ir tebėra jų sėkmės priežastis. Pasirinkęs konkretų filmą žmogus mato ir pasiūlymų sąrašą, kuris nėra išgalvotas – jis remiasi populiarumo, skonio, žiūrimumo ir kitais kriterijais.
Žurnalistų nemažės
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tai, kad skaitmeninė žiniasklaida vis dažniau bando ir net pasitelkia dirbtinio intelekto sprendimus (algoritmus ar robotines sistemas) turiniui apdoroti, yra be galo svarbu, o ateityje tik suprantant šią sritį bus įmanoma konkuruoti sudėtingoje medijų verslo rinkoje.
„Į Lietuvos interneto žiniasklaidą jau atėjo ir vis ateina pažangūs technologiniai sprendimai skaitmeninės reklamos sklaidai koordinuoti ir efektyviai pasiekti skirtingas auditorijas. Bet tai jau yra vakar diena. Reikia ruoštis kitam etapui – dirbtinio intelekto naujovėms, kurios palengvins (o gal ir apsunkins) darbą su turiniu redakcijoms. Tikiu, kad ateityje daugelis žurnalistų vis rečiau patys darys techninį darbą – už juos tai atliks protingi technologiniai pagalbininkai“, – sako D. Radzevičius.
Pasak jo, tenka girdėti, kad žurnalistai nerimauja, jog jų nebereikės, tačiau tai – ne tiesa. Nepaisant to, kokio aukšto lygio dirbtinio intelekto sprendimai bus pasitelkiami kasdieniniame redakcijų darbe, žmogaus indėlis bus neįkainojamas ir vertė tik augs. Tą jau dabar įrodo savo vardą užsiauginę ir unikalų turinį kuriantys žurnalistai.
„Dirbtinis intelektas be žmogaus gal ir gali veikti, tačiau žmonėms reikia ir žmogiško kontakto. Tai susiję su pasitikėjimu. Juk technologiniai sprendimai turi būti koreguojami ir tobulinami, reaguojant į besikeičiančią situaciją ar atsirandančias klaidas, kurių negali išvengti niekas. Tad baimintis žurnalistams nėra pagrindo. Priešingai - reikėtų džiaugtis, kad jiems liks daugiau kokybiško laiko rimtoms, sudėtingoms, analitinėms temoms ruošti, siekiant pritraukti kuo daugiau skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų“, – sako D. Radzevičius.
Laida be vedėjų
Komunikacijos konsultacijų bendrovės „Adverum“ partneris Aistis Zabarauskas sako, kad šiandien vis sudėtingiau tiksliai pasakyti, ar vaizdas, garsas, tekstas yra tikri ir sukurti žmogaus, ar tai yra protingos mašinos darbas, atliktas pasitelkus dirbtinį intelektą. Jis gali parašyti tekstus, reikšti nuomonę, sukurti nuotrauką pagal tekstą ir priešingai – parodžius nuotrauką pateikti jos aprašymą.
„Esame tokiame technologiniame tarpsnyje, kai dirbtinis, sintetinis turinys yra tokios pat kokybės kaip tikrovė. Egzistuoja nufilmuota apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvauja žinomi Holivudo aktoriai ir režisieriai, kuriuos kiekvienas atpažintume iš veidų ir balsų. Tik tai – netikra. Vaizdas ir balsas susintetinti - aktoriams nereikia kalbėti, tekstas gali būti surinktas ir ištransliuotas kompiuteriu. Taip galėtų vykti, tarkim, ir laidoje „Dviračio žinios“, kuomet nereikėtų grimuoti aktorių, kurie įkūnija žinomus žmones, vedėjų, nes dirbtinis intelektas susintetintų politikų kopijas, klonuotų jų balsus“, – sako A. Zabarauskas.
Pasak jo, svarbu įvertinti ir tai, kad vieni, pasitelkę dirbtinį intelektą, gali kurti gėrį, kiti – blogį, o treti, pasitelkę visas įmanomas dirbtinio intelekto priemones, siekia mus apsaugoti nuo blogio. Pavyzdžiui, kompanijos „Microsoft“, „Adobe“ sukūrė įrankius, kurie atpažįsta klastotes ir žymi jas, o mokslas kuria dirbtinio intelekto programas, kurios kovotų su dirbtinio intelekto susintetintomis klastotėmis.
Jis pateikia ir kitą pavyzdį, kai 2019 m. vienos kompanijos vadovas paskambino dukterinės įmonės vadovui ir paprašė pervesti 220 tūkst. eurų į sąskaitą Vengrijoje. Pastarasis taip ir padarė. Balsas, kuris skambino, buvo dirbtinai susintetintas. Technologijos jau leidžia pasiekti tai, kad paskambintų nebe išgalvotas bankininkas, kuris išviliotų pinigus. Tas balsas gali būti ir susintetintas mamos balsas, kurio praktiškai nebeįmanoma atskirti nuo tikro.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje per 2020 m. Kalėdas pasirodė vaizdo siužetas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į giliąsias klastotes. Jame karalienė Elžbieta II su šventiniu sveikinimu kreipėsi į tautą, kuriame sako, kad buvo priversta 70 metų per BBC skaityti kalbas, kurias jai parašydavo, o dabar per 4-ąjį kanalą ji pasakys viską, ką mano pati. Vėliau paaiškėja, kad tai – klastotė. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas gali susintetinti ir sukurti netikrą tikrovę“, – pasakoja A. Zabarauskas.