Kampanija pradeda formuoti naują veidą
Internete nuo šios savaitės galima pamatyti vaizdo įrašą, kuriame krepšininkas A. Kavaliauskas pasakoja apie savo santykį su mama: apie tai, kaip dar vaikystėje jie sutarė būti geriausiais draugais, kaip sunku jiems buvo skirtis krepšininkui išvykstant už Atlanto, kaip jie sutaria dabar ir koks svarbus šis santykis tiek jam pačiam, tiek jo vaikams.
Šis įrašas – dalis draudimo bendrovės „Gjensidige“ kampanijos, kuria bendrovė teigia siekianti ne tiesiog didinti pardavimus, o prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo ir tuo pačiu parodyti savo indėlį visuomenei.
Kartu su darbuotojais „Gjensidige“ pasirinko komunikacijos kryptį, kurios nutarė laikytis kaip ilgalaikės strategijos: jie nusprendė kalbėti apie žmonių emocinį saugumą, kuriam stiprinti reikia kuo daugiau bendrauti tarpusavyje ir nebijoti kalbėtis apie emocijas.
„Savo kampanija norime paskatinti žmones bendrauti: su artimaisiais namie, su kaimynais, su kolegomis, su aplinkiniais. Mes sakome, kad bendravimas ir kalbėjimas stiprina emocinius ryšius. Jei juos esi susikūręs tamprius, jautiesi emociškai saugesnis ir sveikesnis, ir kai kažkuo rūpiniesi, ar kažkas rūpinasi tavimi, tu tiesiog esi laimingesnis, rezultatyvesnis, sveikesnis“, – kampanijos idėją pristatė „Gjensidige“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Raminta Vileniškienė.
Bendrovės atstovė aiškina, kad ši kampanija ne keičia iki tol turėtą liniją, o apskritai žymi naują etapą, kuris prasidėjo dar 2015 m. susijungus bendrovėms „Gjensidige“ ir „PZU Lietuva“. „Buvo dvi didelės organizacijos, iš jų tarsi atsirado trečia nauja. Tai buvo didelis virsmas, todėl natūralu, kad dabar turime visą kelią pradėti iš naujo“, – aiškino R. Vileniškienė.
Pirmiausia pasitikrino viduje
Temos, kuria būtų aktualu kalbėti Lietuvoje, bendrovė ieškojo kartu su darbuotojais. Taip pat tuo pačiu metu pasitelkė į pagalbą mokslininkus. „Kalbant apie socialinės atsakomybės projektus, jie negali būti pasaulinio lygio: problematika turi būti lokali. Pavyzdžiui, norvegams, kurie taip pat įgyvendina daugybę socialinės atsakomybės projektų, mūsų problemos visai neaktualios. Bendradarbiavome su Žmogus studijų centro vadovu dr. Gintaru Chomentausku: jie kasmet daro tyrimą apie Lietuvos visuomenę. Tuomet atlikome tyrimą įmonės viduje ir pažiūrėjome, kiek mūsų kolektyvas atspindi Lietuvos visuomenę. Didžiąja dalimi skaičiai buvo labai panašūs“, – pasakojo R. Vileniškienė.
Tuomet susirinkimuose su darbuotojais buvo renkamos idėjos, prie kokių visuomenės problemos sprendimų galėtų prisidėti bendrovė. „Idėjos buvo labai skirtingos, nuo paprastų trumpalaikių projektų, iki labai sudėtingų socialinių problemų. Galiausiai išsigryninome, kad kalbėsime apie visuomenės saugumo jausmo stiprinimą per žmonių santykius. Vėliau dar kartą grįžome pas darbuotojus, padarėme apklausą, ir pamatėme, kad iš visų mūsų darbuotojų tik 7 proc. buvo manančių, kad tai nėra ta kryptis, kuria turime eiti. Tai labai geras skaičius, nes šimtą juk galima pasiekti tik Šiaurės Korėjoje“, – juokėsi bendrovės atstovė.
Pirmajame kampanijos etape patys darbuotojai dalinosi savo istorijomis vidiniame įmonės puslapyje. Kai kurios jų buvo užrašytos raštu, drąsesniųjų – filmuotos. Galiausiai trys darbuotojai leido jas papasakoti ir plačiau, tad jos buvo panaudotos ir viešumai skirtoje kampanijoje.
Dalinasi tikromis istorijomis
Kampanijai peržengus bendrovės ribas, buvo pradėta ieškoti savo patirtimis sutiksiančių pasidalinti žmonių ne tik tarp darbuotojų. Tokių istorijų bendrovė kol kas nufilmavo tris. Vienoje jų fotomenininkas Vytas prisipažįsta apgailestaujantis dėl po skyrybų nusilpusių ryšių su dukromis, kitoje emigrantė Lina dalinasi nuoskauda dėl iš jos gyvenimo dingusio brolio, o trečiojoje, jau minėtoje, A. Kavaliauskas pasakoja apie savo mamą.
Bendrovės atstovai tikina, kad krepšininkas šia istorija sutiko pasidalinti tiesiog dėl kampanijos idėjos, net neklausdamas apie honorarą. „Mes su „Žalgiriu“ draugaujame jau nuo 2009 m. ir, kai atvažiavome pas juos, jie galvojo, kad čia bus tiesiog greitas reklamos projektas, kuriame reklamuosime draudimo paslaugas. Tačiau kai pristatėme idėją, kad šiuo atveju kalbame ne apie pardavimus, o apie visuomenės pokytį, net nebuvo kalbos apie honorarus. A. Kavaliauskas pats pasirinko papasakoti apie mamą, labai jautrią liniją, filmavome dvi dienas, penkiose skirtingose vietose, ir jis tikrai skyrė labai daug jėgų ir energijos be jokio atlygio, tiesiog todėl, kad tiki projekto idėja“, – džiaugėsi R. Vilešinskienė.
Kampanijos vaizdo įrašus bendrovė planuoja platinti internete ir rodyti kino teatruose. „Kiekvieno jų trukmė – apie 3 minutes, tad į televiziją nelindome“, – sprendimą paaiškino bendrovės atstovė. Ar bendrovė tiki, kad tokiomis kampanijomis galima pasiekti realių pokyčių? „Viena kampanija – tikrai ne, tačiau tai tik pradžia. Jei po metų pamatysime, kad įvyko pokytis bent jau dešimtąja procento dalimi, tai jau bus žingsnis į priekį“, – sakė R. Vilešinskienė.