Noro rinktis tvariai – daug, tačiau žinių trūksta
Kaip rodo VšĮ „Gamtos ateitis“ iniciatyva bendrovės „Baltijos tyrimai“ šiemet atliktas tyrimas, daugiau nei trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų rinkdamiesi prekes atkreipia dėmesį į tai, iš kokios žaliavos pagaminta jos pakuotė, ar ją galima rūšiuoti ir perdirbti. Vartotojai ne tik atkreipia dėmesį į tvarias pakuotes, bet ir neretai sutinka už produktus jose mokėti daugiau. Ši tendencija ypač pastebima užsienyje, tačiau atkeliauja ir į Lietuvą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pavyzdžiui, šiemet Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje atliktas didelės apimties „Global Buying Green“ tyrimas, kurio metu apklausta 15 tūkst. gyventojų, parodė, kad net 73 proc. vartotojų už prekes aplinkai draugiškesnėse pakuotėse yra linkę mokėti didesnę kainą. Tarp jaunesnių nei 44 metų respondentų ši dalis dar didesnė ir siekia 83 proc., o tai rodo, kad jaunosioms kartoms tvarumas rūpi dar labiau.
Be to, tas pats tyrimas atskleidė, kad 67 proc. vartotojų laiko save ekologiškai sąmoningais, o tokia pat dalis mano, jog perkant įvairius produktus svarbu, kad jų pakuotė būtų perdirbama. Dar 64 proc. gyventojų tikino, jog jiems svarbu, kad pakuotė bent iš dalies būtų sudaryta iš perdirbtų medžiagų.
Visgi kalbant apie skirtingų medžiagų perdirbimo apimtį vartotojų suvokimas nebūtinai atitinka realybę. Dauguma tyrimo dalyvių mano, kad maždaug 65 proc. stiklo ir skysčiams naudojamo kartono yra perdirbama, nors realiai šių medžiagų perdirbimo mastas, „Global Buying Green“ duomenimis, siekia atitinkamai 32 proc. ir 26 proc. Įsivaizduojami ir realūs plastiko perdirbimo rodikliai taip pat skiriasi daugiau kaip du kartus (atitinkamai 41 proc. ir 14 proc.).
Ieškodamos tvaresnių pakuočių įmonės neretai prašauna
Pakuotės dizaino agentūros „Étiquette“ partnerio Edvardo Kavarsko teigimu, nenuostabu, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria pakuočių tvarumui ir nori prisidėti prie teigiamų pokyčių, poveikio. Visgi dažnai gyventojai neturi pakankamai žinių, kurios leistų pasirinkti teisingai. Dėl to neretai išlošia vadinamosiomis žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) praktikomis užsiimančios įmonės.
„Gamintojai, be abejo, atlieka rinkos tyrimus ir vartotojų apklausas, mato, kad žmonėms vis labiau rūpi tvarumas, ir siekia į tai atsižvelgti. Tačiau tvariais pristatomi pakuotės sprendimai nebūtinai tokie yra iš tikrųjų. Vienas pavyzdžių – plastiko mažinimas pakuotėse naudojant kombinuotas pakuotes. Tokios pakuotės gali atrodyti ekologiškesnės, nes jų išvaizda dažnai nesiskiria nuo visiškai popierinių. Visgi jose naudojamas su plastiku maišytas popierius, todėl šios pakuotės neperdirbamos ir yra blogesnis pasirinkimas už vienalyčio perdirbamo plastiko pakuotę“, – sako E. Kavarskas.
Reikia išsamesnės analizės
E. Kavarsko manymu, daugelis vartotojų rinkdamiesi iš dviejų skirtingų pakuočių sprendimų įvairiose situacijose tikrai ne visuomet paimtų aplinkosauginiu požiūriu geriausią variantą. Eksperto teigimu, apskritai dažnai sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuris sprendimas iš kelių alternatyvų yra tvariausias. Tai geriausiai leidžia įvertinti gaminio ciklo analizė (angl. life-cycle assessment – LSC).
„Tokios analizės metu vertinama daugelis skirtingų gaminio tvarumui įtakos turinčių kriterijų – nuo gaminio žaliavai išgauti reikalingų išteklių iki gamybos, transportavimo ir sutvarkymo aplinkosauginių kaštų. Toks vertinimas, visų pirma, patiems gamintojams leistų priimti labiau informuotus sprendimus ir rinkai pasiūlyti gaminius išties tvaresnėse pakuotėse. Tačiau tam reikia daugiau pastangų ir investicijų, bet joms pasiryžę ne visi verslai“, – sako E. Kavarskas.
Svarbu padėti vartotojams pasirinkti teisingai
Patiems vartotojams, anot eksperto, rinktis iš tiesų tvaresnes pakuotes padėtų standartizuotas ir informatyvus jų ženklinimas. E. Kavarskas pateikia Kroatijos pavyzdį – šioje šalyje ant pakuočių privalu sužymėti visas medžiagas, iš kurių pakuotė pagaminta. Tai suteikia daugiau skaidrumo ir skatina vartotojus labiau domėtis pakuotės tvarumu, galimybėmis ją perdirbti.
„Lietuvoje dar neseniai turėjome sistemą, kai ant pakuočių reikėjo žymėti tik pagrindinę medžiagą, iš kurios ji pagaminta, o tai suteikė daug erdvės manipuliacijoms ir klaidinti. Gali įpakuoti gaminį į kombinuotą popieriaus ir plastiko pakuotę ir pažymėti, kad ji pagaminta iš popieriaus, o vartotojai mano, kad įsigyja tvaresnį produktą. Šios sistemos atsisakyta, tačiau dabar nebeturime jokios, todėl vartotojai palikti be jiems pasirinkti padedančios informacijos. Prasmingas yra neseniai pradėtas naudoti vėžliuko ženklas, žymintis, kad pakuotėje yra plastiko, tačiau jo naudoti neprivaloma – atsakingos įmonės juo pakuotes gali ženklinti savanoriškai“, – sako E. Kavarskas.
Siekdami tvarumo remiasi moksliniais tyrimais
Su tuo, kad siekiant didinti pakuočių tvarumą, reikia įdėti pastangų, sutinka ir „HiPP“ prekės ženklui atstovaujančios bendrovės „Nukas“ vadybininkė Edita Daunoravičienė. Anot jos, tvarumas neturėtų būti orientuotas tik į rinkodarą, o, visų pirma, turi kilti iš socialinės atsakomybės siekių. Todėl visame pasaulyje žinoma bendrovė tvarumo siekia visuose savo veiklos etapuose – nuo produkcijos tik iš ekologiškų ūkių pasirinkimo iki klimatui neutralios gamybos ir aplinkai draugiškesnių pakuočių naudojimo. Kiekvienoje srityje ieškoma nebūtinai madingų, tačiau tikrai efektyvesnių sprendimų.
„Siekiant įvertinti pakuočių alternatyvas Freiburgo taikomosios ekologijos institutui Vokietijoje buvo pavesta atlikti tyrimus, kuriais vertintas daugkartinių ir vienkartinių bendrovės naudojamų indelių tvarumas. Nors turbūt daug negalvodami daugelis sakytų, kad daugkartinis indelis yra tvaresnis, tyrimai parodė priešingai. Daugkartinės stiklo taros pranašumai išryškėja tik tuomet, kai yra efektyvi jų surinkimo sistema. Kūdikių maistui naudojamų stiklinių indelių surinkimo infrastruktūros nėra, todėl mūsų atveju tvaresnis būdas naudoti vienkartinius indelius, juos rūšiuoti, perdirbti ir vėl grąžinti į gamybos ciklą“, – sako E. Daunoravičienė.
Tikslas – kad dauguma pakuočių būtų perdirbamos
E. Daunoravičienė pasakoja, kad daug bendrovės produkcijos yra stiklo pakuotėse, nes ši medžiaga bene lengviausiai perdirbama. Tačiau stiklo pakuotes taip pat siekiama nuolat tobulinti, mažinti joms pagaminti reikalingų žaliavų ir išteklių kiekį. Pavyzdžiui, per pastaruosius 8 metus bendrovės indeliams sunaudojamo stiklo kiekis sumažintas apie 15 proc.
„Mokslininkai vertino ir plastikinių indelių naudojimo alternatyvą. Tyrimams parodžius, kad plastikas taip pat gali būti tvarus sprendimas, daliai gaminių pradėtos naudoti lengvesnės perdirbamos plastiko pakuotės. Dėl to maždaug penktadaliu sumažėjo stiklo žaliavos sunaudojimas“, – pasakoja E. Daunoravičienė.
Įmonės atstovės teigimu, daliai bendrovės produktų taip pat naudojamos pakuotės, sertifikuotos FSC (Forest Stewardship Council) sertifikatu. Jis patvirtina, kad pakuotės pagamintos iš atsakingai išgaunamos arba tvarkingai perdirbtos miško produktų žaliavos. Be to, siekiant išvengti maisto produktų užteršimo, tokių pakuočių spaudai daugiausia naudojami augaliniai aliejai.
„Ir toliau siekiama didinti „HiPP“ pakuočių tvarumą. Bendrovė yra išsikėlusi tikslą iki 2025 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip 90 proc. naudojamų pakuočių būtų perdirbamos. Taip pat toliau ieškoma būdų mažinti pakuotėms sunaudojamų medžiagų kiekį“, – sako E. Daunoravičienė.
Nevengia žengti papildomo žingsnio
E. Daunoravičienė sako, kad bendrovė „Nukas“, siekdama prisidėti prie savo atstovaujamos bendrovės tikslų, taip pat nevengia įdėti papildomų pastangų. Pavyzdžiui, kol Lietuvoje namų kiemuose nebuvo tinkamų rūšiavimo konteinerių, bendrovė pati surinkdavo panaudotus stiklinius kūdikių maisto indelius ir pasirūpindavo jų utilizavimu.
Bendrovė taip pat viena pirmųjų Lietuvoje 2008 m. savo logistikoje atsisakė iškastinį kurą naudojančių krautuvų. Iki 2023 m. dalį komercinio transporto taip pat planuojama pakeisti į elektromobilius. Be to, logistikoje prekėms gabenti bendrovė renkasi tik kartonines pakuotes, o jau greitai sandėliuoti naudos itin aukštus šilumos izoliacijos rodiklius turinčia A+ energinio naudingumo klasės patalpas.
E. Daunoravičienės įsitikinimu, tiek vartotojai, tiek gamintojai ir prekybininkai šiandien turi siekti tvarumo ir ieškoti gamtai draugiškesnių sprendimų.
Apie „Ateities pakuotės“ klubą
Šiemet įkurto „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą. Iš viso prie klubo yra prisijungusios 30 Lietuvos įmonių. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės.
VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.