Pasitikėjimą kuria tik pastovi komunikacija
Komunikacijos ekspertės teigimu, vadovas yra organizacijos vedlys, todėl galima išskirti tris pagrindines sritis, kuriose vadovo vaidmuo komunikacijoje ypatingai svarbus.
„Pirmiausia – tai, žinoma, įmonės verslo strategija ir jos pristatymas darbuotojams. Be to, įmonės vadovas „užduoda“ vidinės komunikacijos toną – nuo jo labai priklauso kokiomis vertybėmis gyvena organizacija – vadovas yra norimo elgesio pavyzdys ir įkvėpėjas. Trečioji – tai pokyčių komunikacija ir vadovo įsitraukimas krizinėse situacijose“, – įvardija pašnekovė.
Vis dėlto, ji pabrėžia, jog nereikėtų suabsoliutinti vadovo svarbos – komunikacijai svarbi visa vadovų komanda ir kiekvienas vadovų komandos narys turi atrasti savo balsą ir vietą komunikacijoje bei padėti kurti vieningą organizacijos įvaizdį – tiek įmonės viduje, tiek ir išorėje.
O planuojant vadovo/vadovų komunikaciją vertėtų atkreipti dėmesį į jos pastovumą.
„Fragmentiška vadovo komunikacija yra bevertė ir gali įnešti daugiau chaoso negu vertės. Tik pastovi komunikacija komandai priimtinomis formomis ir kanalais gali kurti pasitikėjimą vadovu, saugumo jausmą organizacijoje bei formuoti komandos lūkesčius vadovui ir kartu visai organizacijai. Žinoma, natūralu, kad vykstant pokyčiams, vadovas komunikuos aktyviau, tačiau net ir įprastomis aplinkybėmis organizacijos lyderis turi būti nuolat matomas ir girdimas. Didžiausia tokios komunikacijos atnešama vertė – geresnis darbuotojų įmonės strategijos suvokimas ir didesnė motyvacija prisidėti prie įmonės sėkmės“, – teigia R. Petruškevičiūtė.
Pasak jos, patys paprasčiausi tokios komunikacijos pavyzdžiai galėtų būti kasmėnesinis finansinių ir kitų svarbių įmonės rezultatų pristatymas komandai. Čia galimi tiek gyvi susitikimai, kurie suteikia galimybę atsakyti ir į kylančius klausimus, tiek ir išsamaus laiško formatas, tačiau geriausia – derinti abu.
Atrasti savo balsą
Pašnekovė vadovui, kuris ieško savo komunikacinio balso, pirmiausiai rekomenduoja nesislėpti už korporatyvinių komunikacijos formų ir nebijoti parodyti savo asmenybės – tik taip pavyks atrasti savo autentišką balsą.
Toks poreikis ypač išryškėja vykstant vadovų pokyčiams – iš vienos pusės įmonėje gali būti jau susiformavusios tradicijos, tvarkingai sudėliotos komunikacijos formos ir kanalai, tačiau kartu su naujuoju vadovu vertėtų išsigryninti, kokios yra jo komunikacijos stiprybės, kokios komunikacijos formos priimtiniausios – natūralu, kad vienas labiau mėgs rašytinį formatą, kitas – mėgausis video ar buvimu ant scenos.
„Nors greičiausiai kažkurio nepatrauklaus formato visai išvengti ir nepavyks, bet galima kartu apgalvoti įvairių formatų proporcijas. Pavyzdžiui, jei labai sunku kalbėti viešai, galima iš pradžių tai kompensuoti video formatu, kuris suteikia galimybę perfilmuoti, išnaudoti montažo galimybes ir t.t.“, – pataria pašnekovė.
Anot „Devbridge“ komunikacijos direktorės, pergalvoti reikėtų ne tik formas, bet ir komunikacijos turinį. Net nesikeičiant įmonės strategijai iš esmės, kiekvienas vadovas gali atrasti temas, kurios jam labiausiai rūpi ir tai išnaudoti komunikacijoje – ar tai būtų socialinė veikla, požiūris į lyderystę, įmonės valdymo filosofiją. Kuo temos bus artimesnės vadovui, o ne primestos, tuo komunikacija bus nuoširdesnė, ir tuo lengviau jas taps akcentuoti tiek vidinėje, tiek išorinėje komunikacijoje.
Tik nuoširdi ir parodanti žmogiškumą/pažeidžiamumą komunikacija bus labiausiai įkvepianti ir vienijanti komandą.
„Iš mūsų įmonės praktikos galiu pasidalinti, kad vadovų komunikacijos stiprybė yra tai, jog kiekvienas vadovas turi savo autentišką ir labai atpažįstamą balsą. Tai užkoduota skaidrumo vertybėje, nes juk negali kartu ir apsimetinėti, ir kartu būti skaidrus. Kaip unikalumą išskirčiau ir jų komunikacijoje pasitelkiamą humorą. Tai – rizikingas aspektas – kuo didesnė įmonė, tuo sunkiau pataikyti, bet vadovai nebijo juokauti ir tai pasiteisina. Todėl humorą irgi vertinčiau kaip vieną iš nuoširdumo kriterijų. Tačiau svarbu nepamiršti ir neformalaus bendravimo – jokia geriausia rašytinė komunikacija nepagelbės, jei vadovas vengs gyvai bendrauti su darbuotojais. O jei atras progų tai daryti, gali labai pastiprinti bet kurias komunikacijos priemones. Todėl per organizacijos renginius smagu matyti vadovų komandą išsisklaidžiusią ir išnaudojančią progą pabendrauti su rečiau matomais darbuotojais“, – vardija ji.
Dažniausios komunikacijos klaidos
Natūralu, kad vadovo komunikacijos kelyje gali pasitaikyti ne vienas bumptelėjimas, kuriuos reikia priimti kaip pamokas.
Tačiau ekspertė išskiria, kad yra dažniausios pasitaikančios klaidos, kurias žinant, gali pavykti joms užbėgti už akių.
Tai – slėpimasis už korporatyvinės komunikacijos formos, savo unikalios komunikacijos formos ir balso neturėjimas. Ypatingai tai atsiskleidžia, kai vienas vadovas pakeičia kitą, o komunikacija išlieka visiškai tokia pati – tai parodo, kad vadovaujamasi šablonais.
„Gal bus keista tai girdėti iš komunikacijos profesionalo, bet visišką savo komunikacijos perdavimą komunikacijos komandai įvardinčiau kaip didžiulę klaidą. Tikrai yra pavyzdžių, kai komunikacijos komanda perima vadovo asmeninę, vidinę, socialinių tinklų komunikaciją. Esu labiau už tai, kad komunikacija gali padėti, patarti, bet įmonės viduje kuo daugiau turi komunikuoti pats vadovas. Jo asmenybė ir kalbėjimo tonas turi būti aiškiai girdimi, matomi ir juntama, kad tai unikalu. Autentiška komunikacija visuomet bus ta, kuria žmonės norės tikėti ir, kuri juos įkvėps. Ji neturi būti ir niekuomet nebus „tobula“, tačiau būtent netobulumui visuomet ir reikia daugiausia drąsos“, – išskiria R. Petruškevičiūtė.
Ekspertė dalijasi, kad jos atstovaujamoje įmonėje vienas daugiausia reakcijų sulaukęs video buvo, kai komandai pasiekus puikų rezultatą, vadovai šaltuoju metų laiku įšoko į Mičigano ežerą – tai buvo nufilmuota tiesiog vieno iš kolegų mobiliuoju telefonu.
Bet jei įmonei vadovauja visiškai komunikacijai nepasiduodantis žmogus, verta žengti itin mažais žingsneliais ir pradėti nuo komunikacijos formatų, kuriuose vadovas jaučiasi geriausiai, o juos sėkmingai išbandžius, įtraukti vis naujus.
„Svarbu ir nuolat inventorizuoti komunikacijos priemones ir kanalus. Nepamirškite eksperimentuoti išbandant naujus formatus – taip komunikacija labiau atlieps komandos poreikius ir bus paveikesnė. Tačiau svarbiausia tai, kad pats lyderis suprastų, jog komunikacijos iš savo dienotvarkės negali išbraukti – tai vienas iš sėkmės raktų į darbuotojų širdis“, – apibendrina ji.