Apie tai, kas svarbiau – intelekto koeficientas (IQ) ar emocinis intelekto koeficientas (EQ) – pasaulis diskutuoja jau seniai. Bet būtent gebėjimui atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas pastaraisiais metais skiriama gerokai daugiau dėmesio. Kai dirbtinis intelektas ir automatizacija jau gali perimti daugelį įprastų rutininių darbo užduočių, emocinis intelektas tampa išskirtinumu siekiant didesnio komandos įsitraukimo, produktų inovacijų ar geresnės klientų patirties.
Svarbą diktuoja ir laikmetis
Tarptautinė valdymo konsultacijų bendrovė „McKinsey Group“ prognozuoja, kad iki 2030 m. socialinių ir emocinių įgūdžių poreikis augs gerokai sparčiau nei bet kurie kiti. Emocinis intelektas, užtikrinantis darbuotojų atsparumą, streso valdymą ir lankstumą, Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitose taip pat įvardintas, kaip vienas iš 10 svarbiausių ateities darbo įgūdžių.
Kita vertus, tokiu neapibrėžtumo laikmečiu, kokį pasaulis jaučia šiandien, emocijų valdymą jau galima laikyti ne tik ateities siekiu, bet ir dabarties būtinybe. Pradedant pandemija, baigiant nesibaigiančiu karu Ukrainoje ir viso to pasekmėmis – organizacijos šiandien gyvena VUCA pasaulyje (angl. Volatility, Uncertainty, Complexity, Ambiguity). Šis karinės kilmės akronimas, reiškiantis nepastovumą, neapibrėžtumą, kompleksiškumą ir dviprasmiškumą, verslo ekspertų vis dažniau pasitelkiamas apibūdinti šių laikų organizacijų ir jų vadovų iššūkius. Norint juos įveikti, emocinė aplinka tampa vis svarbesnė.
Būtent aukštą emocinį intelektą demonstruojantys profesionalai, kaip rodo apklausos ir tyrimai, gali lengviau išlaviruoti nuolat keičiantis aplinkai ir sąlygoms. Sveikatos ir žmogaus potencialo instituto ataskaitoje teigiama, kad net apie 85-90% savybių, kurių reikia išskirtiniams rezultatams ir lyderystei, jau galima priskirti būtent emocinio intelekto sričiai. Ir jei anksčiau aukštas EQ buvo laikomas svarbiu lyderiams ar vadovams, kartu su vis didesniu milenialsų kartos įsiliejimu į darbo rinką, jis tampa aktualiu kiekvienam.
Vieni ieško pasiteisinimų, kiti – sprendimų
Mindaugas Šestilo, kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas, pasakodamas apie emocinio intelekto įtaką organizacijų darbuotojams, pažymi, kad šis įgūdis dažnai siejamas tik su gebėjimu atpažinti emocijas ar jas valdyti, nors tai – kur kas daugiau. Jis apima ir gebėjimą tinkamu laiku rasti teisingą sprendimą, motyvuoti save ir aplinkinius, jausti empatiją. Stipriu emociniu intelektu pasižymintys žmonės geba ne tik savyje, bet ir aplinkiniuose pažadinti ilgalaikę vidinę motyvaciją, paskatinti siekti aukštesnių tikslų tiek asmeninėje, tiek komandinėje perspektyvoje.
„Šiuolaikinėse organizacijose persipina galybės interesų, visų susijusių asmenų jausmų ir emocijų – visa tai vyksta didžiuliu tempu. Tokioje aplinkoje lengva visą kaltę suversti emocijoms, demotyvuoti save kaltinant aplinką. Žemesnio emocinio intelekto darbuotojai dažnai ieško ir atranda priežasčių, kodėl vieno ar kito darbo negali padaryti. Jiems sunku prisitaikyti prie naujovių, komandoje jie dažnai kuria jausmą, jog tam tikro tikslo neįmanoma pasiekti, švaisto laiką ginčams“, – apibūdina M. Šestilo. „Stengiamės nuolat atnaujinti savo darbuotojų įgūdžius, todėl įvairiose mokymų programose tobuliname emociniam intelektui priskiriamas kompetencijas tiek vadovų, tiek darbuotojų tarpe.“
Tuo tarpu darbuotojai su aukštu emociniu intelektu, pasak jo, tokiose situacijose puikiai atpažįsta savo emocijas, jausmus ir nukreipia juos į tikslą, neleisdami išsiplėsti neigiamai emocijų pusei. Tokie darbuotojai paprastai demonstruoja geresnius darbo rezultatus. Emociškai intelektualios komandos nuolat ieško naujų sprendimų, neišbandytų, bet veiksmingų metodų iššūkiams įveikti.
Jaučia ir darbuotojai, ir klientai
„Harvard Business Review“ prieš pat pandemiją atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti emocinio intelekto naudą ir įtaką verslo sėkmei, rodo, kad aukštu EQ pasižyminčios organizacijos yra atsparesnės verslo aplinkos pokyčiams. Beveik du trečdaliai (63%) emocinį intelektą komandose pabrėžiančių ir skatinančių organizacijų atstovų teigė jaučiantys, kad organizacija juos įgalina veikti, suteikia aiškias sprendimo teises, paskatina ir pasižymi aukštesne rizikos tolerancija.
Nauda organizacijai – taip pat labai svari. Net 37% tokių organizacijų pastebėjo ir gerokai didesnį klientų pasitenkinimą. Palyginimui, iš organizacijų, kurios nemato prasmės investuoti į EQ, geresniu klientų pasitenkinimu pasigirti galėjo vos 8%. Dar 40% emociškai stiprių organizacijų jautė ir didesnį klientų lojalumą (palyginti su 12%), 31% – didesnį klientų palaikymą (palyginti su 8%).
Keičiasi su karta
„Kur kas atviriau ir dažniau kalbėti apie emocijas, jausmus, jų atpažinimą ir to svarbą mes pradėjome tik pastarąjį dešimtmetį. Supratome, jog galime šioje srityje augti ir tobulėti dirbami su savimi, todėl ir požiūris į emocinį intelektą bei jo svarbą yra pakitęs. Vyresnių kartų atstovai mažiau linkę atsiverti, jiems gali būti sunkiau įkvėpti jaunesnės kartos atstovus, bet naujai kartai tai jau tampa labai svarbiu kriterijumi“, – pokytį jaučia „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas
Pasak M. Šestilo, emocinio intelekto svarba bet kuriai organizacijai yra neginčijama, nes žmonės, turintys aukštą motyvaciją, pasiekia aukštesnių tikslų. Tai atneša jiems pasitenkinimo, apdovanojimo jausmą, kuris skatina likti ir toliau tobulėti organizacijoje. „Remiantis JAV darbo paieškos svetainės „Career Builder“ apklausa, net 71% darbdavių emocinį intelekto koeficientą jau vertina aukščiau nei darbuotojų IQ ar techninius įgūdžius“, – sako specialistas.