„Susitiko žirnis pupą, bet kelnaičių jis nelupo. Žirnis pupą pabučiavo, jiems akyse sužaibavo ir jie nutarė kartu, obuolių ragaut draustų“, – tokį sveikinimą ir pažadą užsukusius į degalines pavaišinti obuoliais trumposiomis žinutėmis ketvirtadienį išplatino „Emsi“.
Tai – jau ne pirmas jų bandymas pritraukti dėmesį panašaus stiliaus žinutėmis: pernai Valentino dienos proga jie skelbė, kad „kol studentas gyvas bus, seksas niekad nepražus“, o prieš Jonines išplatino eiliuotą sveikinimą, kurį dalis visuomenės įvertino kaip užsimenantį apie išprievartavimą.
Pasak komunikacijos eksperto Arijaus Katausko, tai, kad degalinių tinklas „Emsi“ sąmoningai siekia išprovokuoti žmonių pasipiktinimą – akivaizdu. „Kadangi taip vyksta nebe pirmą kartą, čia jau nebegalima sakyti, kad galbūt nepagalvojo, tai yra strateginis sprendimas“, – sakė jis.
A. Katauskas aiškino, kad taip elgiamasi siekiant būti pastebėtiems informaciniame triukšme ir gauti papildomą nemokamą dėmesį. Jis spėjo, kad po praėjusių provokacijų, „Emsi“ įsivertino, kad žala buvo arba nedidelė, arba jos visai nebuvo, tad nusprendė vėl mėginti tą patį.
„Mes paburbame, bet žmogus, važiuodamas pro šalį ir matydamas skaičius, labiau į tai atkreipia dėmesį. Kol mes nebausime verslo nepirkdami, o greičiausiai to nedarysime, tokių triukų ne tik sumažės, bet didės, nes kompanijos bandys prasimušti pro informacinį triukšmą. Bet čia kiekvienam spręsti, ar jo komunikacijai tai tinkama“, – kalbėjo jis.
Seksas, vyro ir moters santykiai – dirgikliai, kuriais, pasak A. Katausko, lengviausia atkreipti dėmesį, tačiau kiekviena kompanija turi apgalvoti, ar jai taip tinka. „Čia yra tiesiog atakuojamos mūsų emocijos, mūsų baziniai poreikiai. Pavyzdžiui, joks bankas neleistų sau tokios komunikacijos – ne dėl to, kad tokios nesugalvotų, bet dėl savo reputacijos ir supratimo, kad žmonės jų komunikacijai turi kitokius lūkesčius, iš jų tikimasi etikos ir profesionalumo. O kas yra degalinių tinklas ar kavinukė? Tai yra vieta, kur tu nekeli kažkokių labai didelių reikalavimų. Tau svarbu, kad turėtų kokybiško maisto, būtų geras aptarnavimas, o degalinėje, kad tau būtų patogi vieta ir gera kaina“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, jis spėjo, kad kiti degalinių tinklai, pavyzdžiui, „Circle K“, taip irgi sau neleistų elgtis. „Žinant jų verslą, jų komunikacijos toną, aplinką, konsultantai jiems greičiausiai pasakytų, kad jūs to negalite daryti, nes būtų disbalansas tarp įvaizdžio, kurį kuri ir komunikacijos tono“, – sakė A. Katauskas.
Dar vienas argumentas, kuriuo, A. Katausko nuomone, galbūt vadovaujasi tokios „Emsi“ komunikacijos autoriai – spėjimas, kad tie, kuriems tokia komunikacija nepatinka, šiaip ar taip jų degalinėse nesilanko.
„Konstruojant komunikaciją tu numatai, kad kažkuri dalis visuomenės gali pasipiktinti, bet tada tu svarstai, ar ta dalis, kuri pasipiktina, šiaip pas tave važiuoja, perka ir tt. Jei ta dalis arba labai maža, o kitai daliai tai nėra nepriimtina, ar net tinka, jie paskaičiuoja, kad gali tai daryti. Tai nieko keisto, jei pažiūrėtume pokštus mūsų viešojoje erdvėje, kuriuos turime ir šovinistinius, ir seksistinius, net politikų pasisakymuose – pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Tad ar gali visuomenė pasipiktinti taip, kad už kažkurį veiksmą verslą užblokuotų? Bent žiūrėdami į tyrimus, kas svarbu žmonėms kalbant apie kompanijas, labai retai matome, kad aukštai stovėtų reikalavimas etiškam bendravimui: tam tikroms grupėms jis aktualus, bet tai yra nedidelė dalis“, – sakė A. Katauskas.
Degalinių tinklas „Emsi“ savo komentaro kol kas nepateikė.