Kalbėdamas su žurnalistais Paryžiuje P. Moscovici taip pat patikino pateiksiąs Europos Komisijos (EK) kolegoms siūlymą atimti iš šalių su mokesčiais susijusių įstatymų veto teisę, kuri leidžia bet kuriai vyriausybei sužlugdyti net ir nelabai ambicingas mokestines pataisas.
Pasak P. Moscovici, veto teisė tapo kliūtimi kovojant su pasauliniais iššūkiais.
Airija, Danija ir Švedija prieštarauja P. Moscovici siūlymui, pagal kurį būtų sukurta ES direktyva, įpareigojanti skaitmenines paslaugas teikiančias įmones mokėti tam tikrą mokestį nuo pajamų.
Prancūzija ir Vokietija remia interneto milžinų mokesčio idėją, tačiau, tikina P. Moscovici, šių valstybių paramos nepakaks.
„Akivaizdu, kad Prancūzijos ir Vokietijos gruodį pristatyti siūlymai nesulaukė visuotinio palaikymo, todėl turime daryti prielaidą, kad bendras sprendimas nėra neįmanomas, tačiau jį pasiekti iki kovo bus itin sudėtinga“, – sakė P. Moscovici.
Paryžius teigė, kad interneto milžinų mokesčio įvedimas padėti tradicinėms ES partijoms laimėti balsų ateinančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose gegužę, kuriuose, nuogąstaujama, antieuropietiški populistai gali sulaukti didelio palaikymo.
Tačiau Airija, kurioje Europos būstines yra įkūrę keli JAV technologijų milžinai, kartu su Skandinavijos šalimis, ginčija skaitmeninių paslaugų mokesčio poreikį ir sako, kad toks mokestis padarytų žalą Europos bendrovėms ir sukeltų Vašingtono pyktį.
Kelios ES šalys, įskaitant Prancūzija Didžiąją Britaniją, Italiją ir Austriją, planuoja įvesti nacionalinius skaitmeninių paslaugų mokesčio variantus, tačiau ES atstovai nerimauja, kad tokios iniciatyvos gali sutrukdyti vienodos ES mokesčių strategijos įgyvendinimui.