Finansavimas pažeidžia ES pagalbos taisykles
Iš Lietuvos valstybės biudžeto, visų mokesčių mokėtojų pinigų, LRT nuo 2015 m. iki šių metų pabaigos bus gavusi 227 mln. eurų dydžio finansavimą, kurį kiekvienais metais tvirtindavo LR Seimas. Valstybės skiriamo finansavimo dydis auga įspūdingais tempais. Jeigu 2015 m. visuomeniniam transliuotojui iš valstybės biudžeto buvo skirti 29 mln. eurų, šiemet skiriamas finansavimas siekia jau daugiau nei 46 mln. Tai gerokai viršijo žiniasklaidos rinkos augimo tempus. Kita vertus, šiuo metu aiškėja, kad toks finansavimas pažeidžia ES valstybės pagalbos taisykles.
„Seimo tvirtinamas finansavimas visuomeniniam transliuotojui atitinka visus ES valstybės pagalbos požymius, todėl jis turėjo būti suderintas su EK. Tai nebuvo padaryta. Todėl pagal galiojančias taisykles, tokia valstybės pagalba yra laikoma neteisėta ir privalo būti sugrąžinta į valstybės biudžetą. Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2015 m. Lietuvoje galiojantis visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis iš principo netenkina prielaidų, kurių EK tikisi iš valstybės pagalbos priemonių. Skirdama finansavimą LRT Lietuva neužtikrino, kad LRT transliuojamas ir internete skelbiamas turinys nekonkuruotų su komercinių rinkos dalyvių siūlomu turiniu. Maža to, LRT skiriamo finansavimo dydis nėra niekaip susietas su LRT sąnaudomis ir neturi nepriklausomo bei efektyvaus sąnaudų kontrolės mechanizmo. Tokios kontrolės nebuvimas sudaro LRT prielaidas dalyvauti reklamos rinkoje mažesnėmis, nei rinkos kainomis, bei mokėti už perkamą turinį daugiau nei gali komerciniai rinkos dalyviai veikiantys rinkos sąlygomis. Dėl šių priežasčių Lietuvoje galiojantis LRT finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją ir iš principo negali būti suderintas su Europos Komisija“, - sako EK inicijuotoje byloje pareiškėjus atstovaujantis „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas dr. Karolis Kačerauskas.
Atkreipia dėmesį į nesąžiningą konkurenciją
Nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams nerimą kelia ne tik nesąžiningos ir galiojančius teisės aktus pažeidžiančios konkurencijos sąlygos, bet ir pats EK bei teismų praktikos neatitinkantis nacionalinio transliuotojo modelis.
„Mes visiškai sutinkame su tuo, kad visuomeniniai transliuotojai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Tačiau Europoje egzistuoja tam tikros taisyklės kaip tai turi būti daroma. Jeigu Europoje kalbama apie tai, kad visuomeninis transliuotojas turi vykdyti tam tikrą misiją, kurios vykdymą ir sąnaudas turi kontroliuoti nepriklausomos institucijos, tai LRT tokios kontrolės neturi ir pati viena sprendžia kokiu mastu jai konkuruoti su komerciniais rinkos dalyviais. Vienintelis LRT kontrolės mechanizmas yra LRT taryba, tačiau ji veikia aiškiame interesų konflikte ir efektyvios kontrolės negali įgyvendinti.
Neigiamas pavyzdys yra ir LRT vystomas internetinis naujienų portalas. Iki šiol LRT įstatyme nėra nei pareigos, nei pavedimo vykdyti tokią veiklą. Tačiau LRT vienašališkai nusprendė investuoti jai skirtas valstybės lėšas šiame segmente siūlydama turinį, kuris niekuo nesiskiria nuo siūlomo komercinių rinkos dalyvių. Tokiu būdu valstybinis finansavimas iškreipia ir taip konkurencingą rinką bei palaipsniui išstumia iš jos komercinius rinkos dalyvius,“ - skundo motyvus komentuoja Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.
Dr. K. Kačerauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo naujųjų metų pradėsiančioje galioti naujoje LRT įstatymo redakcijoje bus numatyti galimybė vystyti naujienų portalą, tačiau jo nuomone, tai vėlgi bus problema, nes tai turėtų būti numatyta ne kaip galimybė, o kaip įpareigojimas.
Per artimiausią savaitę skundas bus užregistruotas EK registruose, o per kelis mėnesius Komisija apsispręs dėl formalaus tyrimo pradėjimo prieš Lietuvą. Europos Komisija jau yra priėmusi apie 40 sprendimų, nurodančių suderinti valstybės pagalbą Europoje veikiantiems visuomeniniams transliuotojams bei koreguoti tokią pagalbą reguliuojančius įstatymus.
Iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas. Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ir daugelio kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliai buvo pakeisti to pareikalavus Europos Komisijai.
Pasak dr. K. Kačerausko, praktika rodo, kad iš viso skundo nagrinėjimas ir tyrimas gali trukti apie 2-3 metus.
„Užtruks apie tris mėnesius, kai mes turėsime formalųjį tyrimą, o pats tyrimas, reikia pripažinti, Europos Komisijoje nėra greitas – tai yra pakankamai lėta institucija, nes to tyrimo kontekste bus diskutuojama apie praeitį, kas vyko, ir natūralu, bus pareikalauta iš Lietuvos pakeisti tą modelį, kad pažeidimas būtų nutrauktas. Dažniausiai kaip praktika rodo, mes kalbame apie 2-3 metų laikotarpį, kai problema finale būna išspręsta“, – kalbėjo jis, aiškindamas, kad tam Seime turės būti priimti nauji teisės aktai ir naujas LRT finansavimo ir valdymo modelis.
LRT teigia konkurencijos komercinei žiniasklaidai nesudaranti
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas – riboti LRT.lt portalą ir sumažinti LRT finansavimą.
„Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias Lietuvos žmones.
Pagal LR Konstitucinio Teismo oficialią konstitucinę doktriną, visuomeninis transliuotojas, turint omenyje jo ypatingą konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką, ir tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių komercinių transliuotojų.
Tam, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją, LRT yra svarbus jos turinio pasiekiamumas – dėl to tiek daug dėmesio pastaraisiais metais skyrėme vystydami LRT.lt naujienų portalą, kuriame integruojame LRT radijo ir televizijų programų turinį. LRT svarbu pasiekti visas visuomenės grupes, įskaitant jaunimą, kuriam interneto žiniasklaida dažnai yra vienintelis naujienų šaltinis. Europos Sąjunga savo dokumentuose pripažįsta, kad dėl technologijų šiandienos žiniasklaidos žemėlapis yra pasikeitęs – interneto kanalai yra tokios pats reikšmės kaip radijas ir televizija.
Taip pat norime pabrėžti, kad pastaraisiais metais itin sėkmingai auditoriją auginęs LRT.lt portalas nesudaro konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai, – LRT savo sprendimu 2019 m. vasarą atsisakė komercinės reklamos LRT.lt portale. Šį sprendimą įtvirtino ir naujasis LRT įstatymas, įsigaliosiantis kitų metų sausio 1 dieną.
Vis labiau fragmentuojantis informacijos kanalams, daugėjant melagienų vartotojai turi teisę į tikslią, nešališką ir patikimą informaciją, ir čia LRT vaidmuo labai svarbus. Auditorija turi teisę į prasmingą, neklikbaitinį turinį“, – komentavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.