Įrodė, kad „Meta“ praleidžia pavojingą turinį
Prie iniciatyvos „People vs Bigtech“ (liet. žmonės prieš didžiąsias technologijų kompanijas) prisijungusios organizacijos kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu (Digital Services Act, DSA) įpareigoti didžiąsias technologijų bendroves paskelbti išsamų planą, kaip jos ketina mažinti su artėjančiais nacionaliniais ir ES rinkimais susijusias sistemines rizikas, su kuriuo galėtų susipažinti ir prie jo tobulinimo prisidėti nepriklausomi tyrėjai, dezinformacijos, rinkimų ekspertai. Europos lyderių prašoma imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrinta vientisa rinkimų informacinė aplinka, apsaugotos žmonių, kaip rinkėjų, teisės ir nustatytas pasaulinis standartas, kuriuo galėtų sekti kiti.
Nors didžiosioms skaitmeninėms bendrovėms po kelių dienų įsigalios jų veiklą Europoje reguliuojantys įstatymai, technologijų gigantė „Meta“, valdanti socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, patvirtino šiuose tinkluose užsakytą į europiečius nukreiptą turinį, skatinantį smurtą, rasizmą, antisemitizmą. Jai tai teko pripažinti po korporacijų atskaitomybę stebinčių tyrėjų grupės „Ekō“ atlikto tyrimo.
Rugpjūčio 4-8 d. „Ekō“ tyrėjai patalpino trylikos reklaminių įrašų seriją, kuriuose buvo raginama imtis smurtinio sukilimo, kad būtų panaikinti neseniai įvykusių Ispanijos rinkimų rezultatai, buvo kurstoma smurtauti prieš imigrantus, žydų tautybės žmones ir LGBTQ+ bendruomenę, taip pat įvykdyti mirties bausmę žinomam Europos Parlamento nariui dėl jo pozicijos imigracijos klausimu.
Kiekvieną reklaminį tekstą lydėjo dirbtinio intelekto priemonėmis sukurti vaizdai, rodantys, kaip greitai ir lengvai ši nauja technologija gali būti panaudota žalingam turiniui išplatinti beprecedenčiu mastu.
Per 24 valandas „Meta“ patvirtino devynias reklamas, nors visos jos pažeidė pačios skelbiamą politiką. Keturios reklamos buvo atmestos, nes jose buvo daromos nuorodos į rinkimus ar politikus, taigi, jos buvo politinės reklamos. Skelbiama, kad visas reklamas tyrėjai pašalino prieš juos paskelbdami, t. y. „Facebook“ naudotojai jų niekada nematė.
Šio tyrimo šokiruojančios išvados rodo, kad dėl „Meta“ verslo modelio kyla pavojus, jog bus pažeistas Europos skaitmeninių paslaugų įstatymas, kuris didesnėms platformoms įsigalios po kelių dienų. Pagal šį įstatymą technologijų bendrovės turės užtikrinti, kad jų platformos būtų saugios jau nuo pat pradžių, įvertinti ir mažinti sisteminę riziką, kylančią kuriant ir diegiant jų produktus ir paslaugas.
Įvardino priemones, kurių būtina imtis
„Tai, kad „Facebook“ leido skelbti tikrai baisias, bjaurias reklamas, rodo, kad ši bendrovė nesilaiko jokių standartų, net savo pačios politikos. Ši išvada yra svarbus įspėjimas, kad „Facebook“ negalima pasitikėti ir kad Europos Komisija turėtų nedvejodama visapusiškai ir greitai užtikrinti, kad būtų laikomasi naujųjų teisės aktų. Tai yra būdas sustabdyti melagingų naujienų ir neapykantos kalbos skleidimą“, – sakė Europos Parlamento narys Paulas Tangas.
„Tyrimai aiškiai rodo, kad „Meta“ sistemos yra labai nevykusios. Keliais paspaudimais galėjome įrodyti, kaip lengvai blogi veikėjai gali skleisti neapykantos kalbą ir dezinformaciją. Artėjant ES rinkimams, Europos lyderiai privalo kuo geriau įgyvendinti DSA ir pagaliau pažaboti šias toksiškas bendroves“, – sakė „Ekō Campaign“ vadovė Vicky Wyatt.
Būtinybę imtis veiksmų pabrėžia įvairios nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos bendrovės. Viešai išplatintame kreipimęsi vardinamos bent minimalios priemonės, privalančios atsirasti plane, kaip technologijų bendrovės turi įsipareigoti stabdyti žalingo turinio platinimą.
Skaitmeninių technologijų bendrovės turi imtis priemonių, kurios užkirstų kelią dezinformacijos platinimui ir neapykantos skatinimui – algoritmai, identifikuojantys tokią informaciją ir mažinantys jos sklaidą, turi veikti ne tik rinkimų laikotarpiu, bet nuolat. Taip pat turi būti įdiegtos kontrolės funkcijos, leidžiančios vartotojams aiškiai patiems pasirinkti, kokie duomenų tipai bus naudojami reitinguojant ir rekomenduojant turinį, ir galimybė optimizuoti savo kanalus pagal kitus, ne įsitraukimo, kriterijus.
Skaitmeninėse platformose skelbiamas turinys turi būti moderuojamas visomis Europos Sąjungos kalbomis. Pabrėžiama, kad turinio moderavimas yra beprasmis, jei tam neskiriama reikalingų išteklių – tai jau parodė tragiški pavyzdžiai Mianmare, Etiopijoje ir kitur. Todėl prašoma, kad turinio moderavimo komandos būtų tinkamai aprūpintos, būtų atsižvelgiama į jų kultūrinę ir kalbinę kompetenciją. Turinio moderavimo taisyklės turi būti skelbiamos viešai ir skaidriai, nuosekliai taikomos visiems. Turinio moderatoriams turi būti mokamas deramas atlyginimas ir teikiama psichologinė parama.
Dar vienu reikalingu pokyčiu įvardinamas vadinamojo microtargetingo sustabdymas, tai yra draudimas naudojantis turimais duomenimis apie konkretų vartotoją rodyti jam politinę reklamą. Naudotis jautriais duomenimis apie vartotoją turėtų būti neleidžiama, net jei jis yra išreiškęs tam sutikimą. Reklama pagal kontekstinius duomenis vis dar būtų leidžiama.
Itin svarbu yra užtikrinti skaidrumą. Socialinės žiniasklaidos įmonės turi visiškai skaidriai atskleisti visas su politiniu turiniu ir reklama susijusias taikomas priemones, turinio rekomendavimui naudojamus algoritmus, moderavimo politiką, jos vykdymą, reklaminio turinio finansavimą, taikomų priemonių skirtumus priklausomai nuo šalies.
Tyrėjams ir platesnei pilietinei visuomenei turi būti sudarytos sąlygos nepriklausomai stebėti dezinformacijos plitimą ir galimą manipuliavimą informacine erdve, dalijantis realiuoju laiku ir įvairiose platformose teikiamais duomenimis, įskaitant turinio metaduomenis, informaciją apie reklamuojamą, rekomenduojamą turinį ir duomenų analizės priemones. Taip pat prašoma organizuoti mokymus tyrėjams, pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir rinkimų stebėtojams, kad jie galėtų stebėti veiklą platformose. Technologijų bendrovės turi sudaryti sąlygas atlikti nepriklausomus auditus, susijusius su rinkimų metu priimtų poveikio švelninimo priemonių veiksmingumu, ir skelbti jų rezultatus.
Galiausiai, turi būti auginamos ir stiprinamos partnerystės. Kadangi pačios technologijų bendrovės nėra rinkimų ekspertės, jos turi bendradarbiauti su partneriais, tokiais kaip nepriklausoma žiniasklaida, faktų tikrintojais, pilietine visuomene ir kitomis sąžiningus rinkimus ginančiomis įstaigomis, atsižvelgdamos į partnerių nepriklausomumą ir standartizuotu formatu teikdamos ataskaitas apie jų dalyvavimą.
„Be Europos Parlamento rinkimų, 2024 m. prie balsadėžių rinkėjai eis daugiau nei 50 kitų šalių, o net ir likusią šių metų dalį vyks keli svarbūs rinkimai. Didžiosios skaitmeninės platformos kelia didelę pasaulinę riziką, jei ateinančiais metais nesugebės apsaugoti žmonių ir sąžiningų rinkimų. Visapusiškai pasinaudodama savo įgaliojimais, Europos Komisija turi lemiamą galimybę pirmauti pasaulyje ir parodyti, kad platformos gali suderinti savo veiklą su demokratija ir žmogaus teisėmis“, – rašoma pranešime, kurį pasirašo 57 organizacijos, tarp kurių yra tokios kaip „Centre for Peace Studies“, „CyberPeace Institute“, „Checkfirst“, „European Digital Rights“, „Global Witness“, „Transparency International EU“ ir kt.
„Neabejodami prisijungėme prie šios iniciatyvos, nes nuolat matome, kokią įtaką daro socialiniuose tinkluose platinama informacija, kurios didelę dalį sudaro melagingas turinys, dezinformacija, neapykantą skatinanti kalba. Tai yra vienas didžiausių šiuolaikinio pasaulio iššūkių ir norime prisidėti ieškant būdų, kaip jį išspręsti“, – sako Delfi inovacijų ir partnerysčių komandos vadovė Ieva Ivanauskaitė.
