„Jūsų regione keičiasi įstatymai, taigi, mes pristatome naują pasirinkimo galimybę, kaip mes naudojame informaciją apie jus reklamai. Galite daugiau pasiskaityti apie visus variantus ir pasirinkti sau tinkamą“, – rašoma žinutėje, kuri buvo parodyta kai kuriems vartotojams.
Toliau tęsiama, kad kaina už naršymą „Facebook“ ir „Instagram“ prasidės nuo 12,99 euro per mėnesį – tokiu atveju informacija apie jus nebus naudojama reklamai. Toks mokestis būtų taikomas iki kovo 1 dienos, o po jos dar tektų susimokėti už papildomus 8 eurus už kiekvieną papildomą „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrą, jei tokių esate užregistravę savo paskyroje. Taip pat galimas variantas mokėti mažesnį, 9,99 euro mokestį, jei socialiniais tinklais naudositės tik kompiuteriu, o ne mobiliuosiuose įrenginiuose (už papildomas paskyras tokiu atveju kas mėnesį reikėtų mokėti po 6 eurus).
Taip pat pabrėžiama ir kita pasirinkimo galimybė – atrasti naujus produktus ir prekės ženklus per personalizuotas reklamas, tai yra, toliau naudotis „Facebook“ ir „Instagram“ nemokamai, bet už tai atiduoti savo duomenis.
Justinas Jautžemis, Delfi rinkodaros vadovas, anksčiau dirbęs „Meta“ vadovu Lietuvai kompanijoje „Httpool“, sakė, kad pasiūlymas mokėti už tai, kad nematytum reklamos socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ buvo parodytas ne visiems vienu metu, nes gana įprasta „Meta“ praktika, kad tokie įrankiai išsibandomi palaipsniui, išskaidant vartotojus pagal tam tikrus segmentus. Jei kažkas tokio pasiūlymo savo paskyroje dar nepamatė, tikriausiai jis atsiras artimiausiu metu.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad tokį pasiūlymą pateikdama „Meta“ nepalieka varianto nemokėti ir neleisti naudotis savo duomenimis. „Klausimas, kiek ta opcija yra legali, nes tu apmokestini teisę į privatumą ir teisę į saugų internetą“, – pastebėjo jis.
J. Jautžemis aiškino, kad tokių veiksmų „Meta“ ėmėsi ne tikėdamasi uždirbti iš paslaugos prenumeratorių, o norėdama apeiti įstatymus – Europos Sąjungos institucijos jau kurį laiką spaudžia bendrovę dėl privatumo nustatymų ir nori įpareigoti ją suteikti žmonėms teisę neleisti naudoti jų duomenų personalizuotai reklamai.
Norvegija jau yra įteisinusi tokį draudimą ir skyrusi „Meta“ baudą, ES taip pat planuojama įvesti tokį draudimą. „Meta“, kurios verslo modelis iš esmės grįstas vartotojų duomenimis, jų netekimas būtų itin skausmingas.