Feisbuke mažėja vartotojų: pasitraukę įvardija kelias priežastis

Tyrimo bendrovių „Edison Research“ ir „Triton Digital“ duomenys rodo, kad Amerikoje socialinių tinklų augimas sustojo, o štai populiariausiame ir daugiausiai vartotojų turinčiame feisbuke pastebimas auditorijos mažėjimas. Nuo 2017-ųjų vartotojų skaičius nukrito 6 procentais (iš 67 proc. iki 61 proc.). Konkrečiai – tai beveik 15 mln. asmenų per dvejus metus.

Jauni vartotojai bėga, o vyresnių kiekis auga

Šie skaičiai nereiškia, kad toks milžiniškas kiekis žmonių ištrynė savo paskyras. Be to, yra nemaža tikimybė, kad feisbuke vartotojų skaičius ūgtelėjo, na bent jau vartotojų paskyrų – tai rodo serverių duomenys. Tačiau minėtos „Edison Research“ ir „Triton Digital“ apklausos remiasi realia žmonių patirtimi – jos rodo, kad per dvejus metus beveik 15 mln. žmonių nustojo naudotis šiuo socialiniu tinklu.

Kalbant apie demografiją, pokytis per šiuos metus akivaizdus – 35–54 metų amžiaus vartotojai įsitraukia mažiau, tačiau 55 ir vyresni amerikiečiai feisbuku naudojasi daugiau (buvo 49 proc., dabar – 53 proc.), skelbia medium.com.

Taigi situacija aiškėja, kai kalbama apie jaunesnius – 12–34 metų amžiaus – vartotojus. Būtent jų įsitraukimas į socialinį tinklą sumažėjo 22 proc. (nuo 79 proc. iki 62 proc.). Kitaip tariant, platforma prarado 17 milijonus internautų minėtoje amžiaus kategorijoje.

Nors feisbuku mažiau naudojasi 35–54 metų sulaukusi auditorija, bet juos savotiškai pakeičia 55 metų ir vyresni asmenys. Šios abi kategorijos priskiriamos vyresnio amžiaus asmenų grupei.

Kyla klausimas, kur dingo jaunoji auditorijos dalis? Pirmiausia svarbu pastebėti, kad tie 17 milijonų nenukeliavo į kitą socialinį tinklą, kurio nebūtų naudoję iki tol. Tai rodo ir statistika – kitose platformose 12–34 metų amžiaus vartotojų skaičius daugiau mažiau pastovus ar nedaug pakitęs. Be feisbuko, per pora metų vartotojų prarado ir tviteris.

Taigi jaunoji auditorijos dalis nenukeliavo į naują ar kitą socialinį tinklą, jie tiesiog pradėjo tais kitais naudotis dažniau. Žinoma, feisbukui būtų naudinga, jei ta dalis keliautų į „Instagram“: panašiai ir nutiko. Tačiau tikrai ne taip intensyviai, kaip feisbukas būtų norėjęs.

Tyrimo metu 12–34 metų amžiaus vartotojų buvo klausiama: „Kuriuos socialinius tinklus naudojate dažniausiai?“ Statistika rodo, kad nuo 2015 metų, kai 58 proc. atsakė naudojantys feisbuką, per kelerius metus šis skaičius smuko dvigubai. 2019 tokių beliko 29 proc. Šiuo atveju nedaug augo „Instagram“, didžiausią šuolį padarė „Snapchat“ (nuo 9 proc. iki 28 proc.).

Išlieka svarbus, bet vartotojai sunerimę

Norėdami išsiaiškinti, kas nutiko su feisbuko auditorija, „The Social Habit“ (liet. socialiniai įpročiai) pateikė kitą tyrimą. Jo metu buvo atliktas kiekybinis 13 metų (tik nuo tokio amžiaus galima susikurti feisbuko paskyrą, bet ne visi laikosi taisyklių) ir vyresnių amerikiečių tyrimas internete. „The Social Habit“ dalyvavo tie, kurie nustojo naudotis feisbuku arba tai daro rečiau.

Visų pirma, nepaisant to, kad fiksuojamas feisbuko naudojimo mažėjimas, tarp jaunų žmonių šis socialinis tinklas išlieka svarbus. 6 iš 10 12–34 metų amžiaus apklausos dalyvių naudojasi feisbuku, „Instagram“ ir „Snapchat“. Kaip sako respondentai, „Facebook“ reikalingas, nes nesinori praleisti pro akis naujienų (angl. Fear of Missing Out, FOMO).

„The Social Habit“ klausė dalyvių, ar jie naudojasi feisbuku tiek pat kiek anksčiau, mažiau, dažniau, o galbūt visai nustojo. Atsakymai parodė, kad 14 proc. „metė“ šią platformą, 15 proc. jame būna dažniau, o 39 proc. – tiek pat. Beveik trečdalis respondentų feisbuku naudojasi mažiau nei pradžioje. Susumavus šiuos procentus ir tuos, kurie nebesinaudoja, gaunasi 46 proc. – kone pusė „Facebook“ vartotojų.

Paaiškėjo, kad nėra vienos priežasties, kodėl socialinis tinklas sulaukia mažesnės auditorijos dalies. Tų, kurie nesinaudoja arba tai daro mažiau, klausta konkrečių priežasčių, taip pat prašyta įvertinti, kuri yra svarbiausia. Pasirodo, vienos išskirti tiesiog nebuvo įmanoma.

Statistikos duomenimis, žmones nuo feisbuko tolina komentarai, negatyvumas, politika, rūpestis dėl privatumo nustatymų. Šios surinko panašią dalį procentų, bet negalima atmesti ir kitų, kurios surinko mažiau procentų, tarkime, draugų keliamo srauto mažėjimas.

Įdomu ir tai, kad 3 iš 10 dalyvių sakė mažiau naudojantys feisbuką dėl to, kad ten gali rasti tėvus ar giminaičius, rašo medium.com.

Visi feisbuką sieja su „negatyvia aplinka“

Galiausiai apklausti visų amžiaus grupių asmenys, nustoję ar rečiau naudojantys socialinį tinklą. Skirtingos demografinės grupės pateikia skirtingas priežastis. Tačiau negatyvo aspektas – pastebėtas visų. Žmonės tikino, kad feisbukas prisideda prie „negatyvios (toksinės) aplinkos“.

Vyresnio amžiaus kategorijoms (35–54 ir vyresnių nei 55 metų) nepasitenkinimą kelia privatumas šioje platformoje (panašiai kaip ir jaunesniems). Kai kuriems tai viena priežasčių feisbukui skirti mažiau laiko, bet dauguma sutinka, kad viskas, kas yra internete, nereiškia jokio asmens privatumo.

Be to, tyrimo metu pastebėta, kad mažėjanti feisbuko auditorija nebūtinai yra paties feisbuko problema. Galbūt tai susiję su socialiniais tinklais, kurie geba pritraukti jaunimą ir daro kažką tinkamesnio. Interviu metu ne vienas pabrėžė, kad kitos platformos leidžia kitaip išreikšti save, pabrėžta, jog ten rečiau sutinkami tėvai.

Apibendrinus duomenis galima teigti, kad 34 proc. 13–34 metų amžiaus jaunuolių „bėga“ iš feisbuko ar į jį užsuka mažiau, nes jiems labiau patinka kiti socialiniai tinklai. 19 proc. 35–54 metų amžiaus auditorijos tikina, kad feisbuke per daug negatyvumo, savo ruožtu 55 metų ir vyresni išskiria susirūpinimą dėl privatumo.

Taigi aiškėja, kad vieno atsakymo, kodėl vartotojai „nebedraugauja“ su feisbuku, paprasčiausiai nėra. Feisbukas ir toliau išlieka populiariausiu socialiniu tinklu Amerikoje, veikiausiai greitu metu šių pozicijų niekam neužleis. Tačiau minėtų tyrimų duomenų atmesti taip pat negalima – kažkokie pokyčiai jau vyksta.

Lietuvoje feisbukas nepraranda auditorijos

Kūrybinės rinkodaros agentūros „AdDrama“ vadovė Laura Domarkė sako, kad Lietuvoje feisbuko auditorija mažėja neženkliai, bet jaunesnių vartotojų dalis auga lėčiau nei vyresnių.

„Pagrindinis feisbuko vartotojas Lietuvoje – nuo 25 iki 45 metų amžiaus. Auditorija ne kiek mažėja, o sensta. Paaugliai ir jaunimas dažniausiai turi feisbuką, bet aktyviau naudojasi kitais socialiniais tinklais. Priežastys paprastos – jaunimas mato feisbuką kaip reklaminę vietą, nes sraute – didžiulis kiekis reklamos, o ne draugų turinio. To jie kol kas taip intensyviai nepastebi instagrame“, – aiškina specialistė.

Jos teigimu, bet kokiu atveju feisbukas yra populiariausias mūsų šalyje ir kol kas tikrai išlaikys šią poziciją. Pasirodo, priežastys, dėl kurių Amerikoje socialinio tinklo vartotojų skaičius smarkiai kinta, Lietuvos beveik nepaliečia.

„Tokios ryškios vartotojų mažėjimo tendencijos kaip Amerikoje Lietuvoje nėra, nes ten visi feisbuką sudrebinę skandalai labai stipriai viešinami. Šios naujienos praktiškai nepasiekia Lietuvos vartotojo. Amerikiečiai yra sunerimę dėl duomenų apsaugos, privatumo, informacijos nutekinimo. Lietuvoje šis klausimas egzistuoja, bet aktyvios kampanijos apie tai, kad feisbukas blogis, nėra. Dėl to naudotojų kiekis iš esmės – nekinta“, – pasakoja rinkodaros ekspertė.

L. Domarkė kalba, kad aktyvius feisbuko vartotojus Lietuvoje išlaiko ne kas kita, o įprotis: „Feisbukas yra įpročio dalykas – naršome sraute net negalvodami, kodėl taip darome. Vyresnei kartai (turiu omenyje 25 metų amžiaus ir vyresnius vartotojus) feisbukas yra natūralus įrankis, o kitos platformos, pavyzdžiui, „Instagram“, „TikTok“, reikalauja sąmoningo dėmesio, įsigilinimo.“

Tam tikra feisbuko auditorijos evoliucija turi būti

Pasak „EduMint mokymų namų“ rinkodaros ir mokymų programų vadovo Domanto Širvinsko, paskutinį rimtesnį tyrimą apie socialinių tinklų vartojimą Lietuvoje atliko „Kantar“. Duomenys parodė, kad 2018 feisbuku naudojosi 96 proc. socialinių tinklų vartotojų.

„Jei kažkoks mažėjimas ir vyksta, tai jis minimalus. Kalbant apie tai, kad yra amžiaus grupių, kurios praleidžia šiek tiek mažiau laiko feisbuke, nes jį skiria kitiems socialiniams tinklams, tai labai normalus evoliucinis dalykas. Man atrodo, kad logiška – žmonės pradeda naudoti socialinius tinklus, vieniems tai prigyja nuo pirmo karto, kai tik paimą telefoną į rankas, pavyzdžiui, jaunesniosioms kartoms, o kitiems reikia mokytis pamažu“, – sako jis.

D. Širvinskas tikina, kad anksčiau kone vienintelis socialinis tinklas tebuvo feisbukas, tad šiomis dienomis, kai socialinių tinklų vis atsiranda, o žmonės į socialinę erdvę perkelia daugiau poreikių (susitikinėjimas, darbo paieškos), situacija kinta.

„Platforma „LinkedIn“ pasiglemžė dalį intelektualesnių diskusijų, nes ji save pozicionuoja labiau kaip verslo socialinį tinklą. Tai, kad vaikai ar jaunesnio amžiaus paaugliai nenori būti viename socialiniame tinkle su tėvais ar mokytojais, irgi labai suprantama. Nemanau, kad vaikai bėga iš feisbuko, nes jame gali kontaktuoti su tais pačiais mokytojais ir pan. Tai labiau reikalų tvarkymo vieta, o idėjomis ir juokais dalijamasi „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“.

Žmonės neišsiregistruoja iš feisbuko, bet tam tikrus veiksmus atlieka kitose vietose. Tai paprasta evoliucija. Feisbukas supranta šią situaciją, todėl įdiegia naujų funkcijų, pavyzdžiui, darbo paieškas ar susitikinėjimų kanalą, veikiantį Amerikoje“, – pastebi rinkodaros specialistas.