„Mintis padovanoti savo autorinių nuotraukų man kilo seniai, sužinojus patį „Wikipedia“ principą, kad prisidėti gali kiekvienas, ir pavyzdžiai matant užsienio kolegų darbus. Fotografuoju jau 15 metų, per kuriuos ne kartą pagalvodavau, kad būtų neblogai „likutį“ padovanoti visam pasauliui – per pastaruosius kelerius metus jau padovanojau beveik 300 įvairių nuotraukų iš Lietuvos ir užsienio, atspindinčių įvairius temas – politiką, kultūrą, sportą “, – pasakoja jis (jas rasti galite čia).
Dabar jis šiam fondui perleido dar 120 iliustracinių kadrų, kurie reprezentuoja Lietuvą. Juos rasti galite čia.
„Pastaroji, nuotraukų iš drono kolekcija, buvo renkama apie pusantrų metų. Ilgai trukę karantinai ištuštino miestų erdves ir paskatino tokį „nekontaktinį“ fotografijos būdą“, – atskleidžia A. Didžgalvis.
Pasak jo, pagrindiniai kriterijai atrenkant dovanojamas nuotraukas buvo iliustruoti tokius „Wikipedia“ straipsnius, kur nuotraukų nėra arba jos nekokybiškos, tai yra, norėjosi suteikti didžiausią pridėtinę vertę kitiems.
„Juk dažnai pasitaiko, kad į savo skaidres, pasakojimą, ataskaitą ar leidinį norime įdėti vaizdelį, tačiau jų arba sunku rasti, arba tai yra autoriniai darbai, kurių naudojimas yra nelegalus“, – aiškina jis.
A. Didžgalvis pastebi, kad retas fotografas šiais laikais parduoda savo nuotrauką pigiau nei už 50 eurų: „Mat reikia turėti kuo fotografuoti, įvaldyti tam tikrus įgūdžius, nuvykti iki vietos, sumanyti kompoziciją, papildomo laiko užima postprodukcija“.
Fotografas skaičiuoja, kad 120 unikalių nuotraukų gali nesunkiai kainuoti 6000 eurų.
Pasak jo, Lietuvoje nuotraukas „Wikimediai“, deja, dovanoja tik fotografai-mėgėjai – šita praktika nėra nei įprasta, nei, tuo labiau, populiari. „Tuo tarpu kitur pasaulyje, pavyzdžiui, Vokietijoje fotografai kartais net konkuruoja kurio nuotrauka (nemokamai!) papuoš vieną ar kitą enciklopedijos straipsnį. Matyt, taip yra todėl, kad vokiečiai gerokai labiau pratę dalintis savo darbo vaisiais su benduomenėmis. Raginu ir kitus Lietuvos profesionalius fotografus, valstybines ir regionines įstaigas padovanoti nuotraukų didžiausiam pasaulyje žinių lobynui! Šiaip ar taip, kiekvienas fotografas turi vadinamųjų „likučių“ ir būtų puiku, jeigu jie puoštų ne tik asmeninius archyvus, bet ir parodytų mūsų kraštą pasauliui“, – sako A. Didžgalvis.