Pirkėjų ir užsakymų daugėja
Naujausi el. pirkimo barometro, kurį kasmet inicijuoja tarptautinė siuntų bendrovė „DPDgroup“, duomenys rodo, kad Lietuvoje pirkinių, įsigytų internetu, dalis (nuo viso įsigytų prekių krepšelio) 2018 m. siekė 9,4 proc. Per metus šis rodiklis išaugo labai nežymiai – vos 0,3 proc. ir atspindėjo platesnes viso žemyno tendencijas: Europoje užsakymų internetu dalis buvo kiek didesnė (11,5 proc.), tačiau augo irgi kukliai. Panaši situacija išlieka jau keletą metų.
Tačiau kodėl tuomet gatvėse daugėja siuntas pristatančių automobilių, o prie prekybos centrų dygsta vis nauji siuntų atsiėmimo terminalai? El. prekyba iš tiesų sparčiai auga, tik šis augimas slepiasi po kitais tyrimo skaičiais. Pavyzdžiui šiuo: net 52 proc. apsiperkančiųjų internetu Lietuvoje tą daro reguliariai (bent kartą per mėnesį) – dar prieš metus šis rodiklis buvo tik 45 proc. Itin aktyvių el. pirkėjų, pavadinkime juos „super pirkėjais“, dalis pasiekė beveik dešimtadalį (9 proc.) – jie perka internetu bent kartą per savaitę. Tai mažiausiai 52 pirkiniai per metus.
Tai reiškia, kad pirkimas internetu tą darantiems žmonėms tapo nuolatiniu įpročiu. Jei anksčiau virtualiai dažniau pirkdavome daiktus, kurių negalėdavome rasti fizinėje parduotuvėje, šiandien tai tampa lygiaverte paprasto apsipirkimo alternatyva – dėl išaugusio patogumo, paprastumo, pasitikėjimo.
El. pirkimo įpročius lemia ne tik internetas
Įdomu tai, kad pirkimo internetu statistiką atskirose valstybėse lemia ne tiek interneto kaip technologijos išsivystymas, o kiti veiksniai – visų pirma, elektroninės prekybos tradicijų gilumas, t. y. kiek laiko toje šalyje skaičiuoja el. prekybos sektorius. Todėl Lietuvoje, kur turime vieną plačiausių ir sparčiausių interneto tinklų visoje Europoje, apsipirkimo internetu statistika dar kiek atsilieka nuo žemyno vidurkio.
Ir tą galima suprasti: nors prieiga prie interneto yra esminė pirkimo internetu sąlyga, tačiau galutinį vartotojo norą pirkti lemia daug kitų tiesiogiai su tuo nesusijusių veiksnių – nuo patogios siuntų pristatymo infrastruktūros iki atsiskaitymo būdų pasirinkimo. Taip pat nemažą įtaką turi el. prekybos rinkos branda – kuo ilgiau pirkėjai perka prekes internetu, kuo daugiau teigiamų patirčių šioje srityje turi, tuo labiau pasitiki tokiu apsipirkimo būdu.
Ko tikėtis ateityje?
Ką tyrimo duomenys sako apie el. komercijos perspektyvas? Ji neabejotinai išliks vienu sparčiausiai besiplečiančių mažmeninės prekybos segmentų, kurio augimo potencialas Lietuvoje – netgi didesnis nei dalyje kitų Europos šalių. Palyginimui: pagal el. prekybos rodiklius pirmaujančioje Didžiojoje Britanijoje bent kartą per savaitę perkančių internetu dalis nuo visų el. pirkėjų pernai buvo net 2,5 karto didesnė nei Lietuvoje.
Visgi labiausiai tolimesnio el. prekybos augimo sparta priklauso nuo to, kiek patikimą ir patogų el. apsipirkimą sugebėsime sukurti vartotojams. Ir čia reikia ne tik nuoseklaus el. parduotuvių darbo, bet ir visos ekosistemos dalyvių indėlio – nuo finansinių paslaugų tiekėjų iki siuntų pristatymo įmonių.