„Critical“ dizaino strategas Jonas Liugaila pastebi, kad tiek žvelgdamas, kaip vartotojas, tiek pasidomėjęs giliau Lietuvoje neatrada absoliučiai „gerų“ prekės ženklų. „Tiesą sakant, tokių sunku rasti visame pasaulyje. Bet jei kalbėtume apie prekės ženklus, kurie siekia tapti „geresniais“, reikalai taisosi ir tokiame kontekste galima rasti vienokių ar kitokių sprendimų, kurie juos moraliai kilsteli virš kitų. Bet tik tokiu atveju, jei į situacijas nepažiūrime atidžiau“, – pastebi jis.
J. Liugaila atkreipia dėmesį į „Kietaviškių“ nestandartinių daržovių įvedimo į rinką atvejį, kuris padėjo legalizuoti nestandartinių daržovių pardavimo galimybę įstatyminėje bazėje, praplėtė žmonių suvokimą ir taip potencialiai prisidėjo prie maisto švaistymo problemos mažinimo. „Galima pripažinti, kad tai kilnu, tačiau kitos šio prekės ženklo daržovės neretai pakuojamos į gamtai nedraugiškas pakuotes. Tų pačių nestandartinių daržovių po neilgo laiko man rasti parduotuvėse taip ir nepavyko“, – tik iš dalies „gero brando“ pavyzdį komentuoja dizaino strategas.
Jis atkreipia dėmesį, kad ieškant „gerų“ prekės ženklų, reikėtų galvoti apie visas sudedamąsias dalis – pradedant nuo gamybos linijų, vidinės kultūros, lygiaverčio atlygio, naudojamų medžiagų ir dar daugybės kitų – tad veikti tikrai yra ką.
Būtent tam ir skiriama dėmesio „The Atomic Garden“ kurso metu. Jis yra apie santykio su „geru“ paieškas. O atradus santykį (pageidautina teigiamą) – gilinimosi į tai, ką ir kaip galima nuveikti, kad epitetą „geras“ būtų galima pridėti prie „brando“. Ir ne tik tais atvejais, kai klientas kreipiasi į dizainerius ir kūrybininkus, su poreikiu klasikinėmis priemonėmis sukurti brandą jo atsakingam produktui ar paslaugai, bet ir tais atvejais, kai brando kūrimo procesas yra „geras“, o brando kūrybinius sprendimus, priemonėse naudojamas medžiagas, komunikaciją, neliečiant už to stovinčio produkto ar paslaugos, galima vertinti „gerumo“ kriterijais. O labiausiai tais atvejais, kai klientas kreipiasi į tuos pačius dizainerius ir kūrybininkus su eiliniu produktu ar paslauga, o išeina su „pagerėjusiomis“ jų savybėmis, sukurtu „geru brandu“, šių sprendimų pagalba pakitusiomis žmonių vertybinėmis nuostatomis.
Daugiau nei gera idėja
Vis dėlto galima įžvelgti ir pozityvių tendencijų bei pokyčių. „Clinic 212“ agentūrų grupės kūrybos ir strategijos vadovas Mantas Velykis pastebi, kad Lietuvoje pradeda daugėti „pusiau gerų“ prekės ženklų, kurie siekia tapti gerais.
„Dažniausiai jie pasižymi tuo, kad jau pačia prekės ženklo esme yra apsibrėžę gerokai didesnius tikslus nei pelnas. Tiesą sakant tokie prekių ženklai nesistengia būti matomi – dažnai jų darbai kalba už juos pačius“, – pastebi jis.
M. Velykis akcentuoja, kad šiandien ne mažiau nei geros idėjos svarbu ir gebėjimas jas parduoti, būtent šia patirtimi jis dalinasi ir kursų metu. „Tai gana svarbu šiame startuolių amžiuje ir kurse, kur nemažai projektų virsta arba jau yra realūs produktai ar prekių ženklai“, – pastebi jis.
Siekiant sukurti „gerą“ prekės ženklą svarbu galvoti ir apie pačius jo pamatus, todėl, M. Velykio nuomone, kursas – reta ir unikali galimybė tai padaryti. „Retai prekės strategijos dalimi tampa jo „didesni“ ir „geresni“ tikslai, todėl tai ne tik gera treniruotė studentams, bet ir man pačiam proga pamatyti, kuo gali virsti prekių ženklai su kuriais dirbu pats“, – pastebi jis.
Sėkmingas – ne tik stiprus
Nauju normalumu tapęs tvarumas ir atsakingumas, anot prekės ženklų strategės Clare McNally iš Danijos, yra tai, kas pelno klientų dėmesį, tačiau verslo sėkmei vien to nepakanka. „Stiprus prekės ženklas šiandien turi būti ne tik konceptualiai geras, bet ir žaismingas, gražus, šmaikštus, kūrybingas. Kitaip tariant – geras visomis prasmėmis“, – sako C. McNally.
Poreikis kurti atsakingus ir vartotojams patrauklius prekės ženklus, C. McNally nuomone, tik augs. Šiuo keliu suka net ir visam pasauliui žinomi vardai, tokie kaip „McDonalds“, „Hellmann’s“, jie ima ieškoti sprendimų, kaip savo prekės ženklus padaryti draugiškesniais ir geresniais.
„Jau kurį laiką įprasti dalykai tampa žali, tačiau dabar būtent žali sprendimai tampa įprasti. Tais atvejais, kai produktas nėra ekologiškas, svarbu atkreipti dėmesį, kad jis gali būti gaminamas turint gerus tikslus. Kartais nereikia, kad produktas pasikeistų, kartais svarbu tai, kad jis atkreipia dėmesį į tam tikras aktualias problemas ar net padeda jas spręsti“, – įžvalgomis dalijasi C. McNally.
