Su viena sąlyga. Kad tikrai esate Patarėjas, o ne „patarėjas“. Kad Prezidentas įsiklauso į Jūsų siūlymus ir patarimus. Kad sugebate kontroliuoti situaciją. Kad esate aktyvus įvykių dalyvis, o ne pasyvus stebėtojas, kurio nuomonė be jo paties daugiau niekam neįdomi. Kitu atveju, žili plaukai anksčiau laiko Jums garantuoti.
Donaldas Trumpas yra bene pirmasis prezidentas, kuris taip tiesiogiai bendrauja su visuomene per socialinius tinklus. Jokio nulaižyto politkorektiškumo, jokių banalių mandagybių. Rašoma tai, kas šauna į galvą.
Galiausiai ir žinutės būna tokios prieštaraujančios vienos kitai, kad politikos apžvalgininkai yra priversti ilgai spėlioti, ką gi jomis norėta pasakyti. Svarbiausia, kad jos pasirodydavo daug anksčiau nei oficiali, nugludinta JAV Vyriausybės pozicija. Ir suprask, ar tai, ką parašė Trumpas, reikia laikyti oficialia pozicija, ar tik labai emocionalia jo nuomone?
Baltųjų rūmų komanda paskubomis turėdavo priderinti savo nušlifuotus ir nugludintus tekstus prie pakankamai karingos Prezidento žinutės, keisti išankstines pozicijas naujomis, jau ištransliuotomis Trumpo. Juk negali oficiali JAV pozicija skirtis nuo tuo metu jau iškomunikuotos Prezidento nuomonės?
O kaip jaustis kitų šalių politikams, jei Trumpas vienoje žinutėje skelbia vos ne karo padėtį, o kitoje kviečia draugiškai apsikabinti?
„Twitterio“ diplomatija – naujas terminas, kuris apibūdina dabartinę Trumpo komunikaciją, kai apie savo veiksmus ir sprendimus prezidentas informuoja anksčiau nei per oficialius kanalus. Tai turėtų būti XXI amžiaus socialinių tinklų ekspertų svajonės išsipildymas, nes jie visada akcentuodavo, kad komunikacija yra ne tik spaudos pranešimas, bet ir tiesiog žinutės paskelbimas socialinėse paskyrose, dažniausiai anksčiau nei išplatinamas oficialus pranešimas.
Tačiau patarėjams, politikams, diplomatams ir užsienio partneriams toks variantas nepasirodė labai priimtinas. Ypač, kai išplatinama ne iki galo suderinta žinutė. Prancūzijos prezidentas jau išreiškė savo nuomonę, kad „Twitterio“ diplomatija nėra pats tinkamiausias kanalas politiniams klausimams spręsti.
Viena netikusi šalies vadovo žinutė gali sugriauti dešimtmetį kurtą diplomatinių santykių įdirbį – skelbia diplomatinis juodas humoras.
Kad prezidentas pats valdytų savo socialinių tinklų paskyrą, yra retenybė. Dažniausiai, taip pat ir Lietuvoje, socialinius tinklus administruoja kiti žmonės. Taip saugiau. Tekstas visada nugludintas, beveidis, pilkas, bet politiškai tinkamas. Todėl dažniausiai mes net nepastebime tokių žinučių, nes jos savyje retai turi eiliniam žmogui įdomią ar kabinančią naujieną. O ir komunikacijos patarėjams „ant dūšios“ ramiau. Kam tas bereikalingas stresas.
Beje, jei sutiksite komunikacijos „patarėją“, kuris skųsis, kad jam trūksta adrenalino ar krizių, norisi daugiau veiksmo, venkite tokio „patarėjo“, nes jis paprasčiausiai nežino, ką reiškia, kai esi cunamio akyje ir nieko negali padaryti. Donaldo Trumpo komunikacijos patarėjai žinojo, todėl per jo kadenciją Baltuosius rūmus jau paliko 5 komunikacijos direktoriai ir 2 patarėjai.
Kai prezidentai imasi tiesioginės komunikacijos, patarėjų ir diplomatų pulsas padažnėja, o plaukai pasidabina šerkšnu. Tada jie turi spręsti, ar aukoti savo reputaciją tampant pasyviais stebėtojais, nes Prezidentas neįsiklauso į duodamus patarimus ir toliau eina savu keliu. Ir tada atsistatydinimas lieka vieninteliu teisingu sprendimu. Ar tapti tų įvykiu dalyviu, kartu su Prezidentu kuriančiu ir derinančiu būsimų žinučių tekstus. Tada daug kam reikės peržengti per save ir savo išankstinius nusistatymus.
O šiaip tai svajonių darbas. Kas nenori tapti Prezidento patarėju, tas nenori žaisti aukščiausioje lygoje.