Giedrė Vilkė: kaip kultūra įmonei gali padėti priimti sprendimus

„Kompanijos strategija yra tarsi kelionė, o kultūra – aplinka ar vietovė. Tad jei mes išsiruošėme į kalnus su šlepetėmis ir šortais, greičiausiai nieko neįvyks, kelionės tikslo nepasieksime“, – festivalyje „Login“ sakė „Pigu“ rinkodaros direktorė Giedrė Vilkė. Ji pabrėžė, kad įmonės kultūra iš esmės yra žmonės, tačiau dažnai kompanijos galvoja, kad tai nėra dalykas, kurį smagu turėti.

Technologijų ir inovacijų festivalyje „Login“ „Pigu“ rinkodaros direktorė G. Vilkė kalbėjo tema „Ar būti kultūringiems apsimoka?“ (birželio 14 d. ji pranešė paliekanti „Pigu“ rinkodaros direktorės pareigas – red. pastaba).

„Beveik 10 metų dirbu „Pigu“. Kai pradėjau, veikėme mažame biure, kurį galima prilyginti kambariui. Tada metinė apyvarta buvo tokia, kokią šiai dienai sugeneruojame per dvi savaites, ir dabar mūsų dirba 300. Pernai pasiekėme 100 mln. apyvartą ir vis dar augame. Kad galėtume augti tokiu greičiu ir suvaldyti besikeičiančius procesus, sudėtingėjantį aparatą, didėjantį žmonių skaičių, mes susikūrėme savo kultūrą“, – pranešimą pradėjo ji.

Analize paremti nuojautos sprendimai

Pasak G. Vilkės, pristatydami savo įmonę visada pabrėžia, kad „Pigu“ – kažkas tarp startuolio ir korporacijos. „Iš tikrųjų per dešimt metų, manau, iš tos fazės, kai buvome startuolis, pavyko pasiimti tai, ką galėjome gero, iki tos, kurioje mus labiau galima pristatyti kaip korporaciją.“

„Kai pagalvojame apie startuolį, pirmiausia visada minime greitį – greitai priima sprendimus, auga, daro klaidas ir jas ištaiso. Gera savybė, tačiau augant įmonei, didėjant apimtims, klaidos kaina gali būti per didelė. Tokiu atveju reikia eiti nuo greito iki teisingo sprendimo. Tai reiškia, kad aš turiu investuoti laiką, skirti jį analizei, duomenų įvertinimui, jog sprendimas būtų maksimaliai teisingas, klaida – maksimaliai maža, bet tai kainuoja laiką“, – sakė rinkodaros vadovė.

Pranešime G. Vilkė pabrėžė, kad startuoliai dažnai priima sprendimus remdamiesi nuojauta, o korporacijos veikia kitaip.

„Ne visada yra blogai remtis nuojauta. Turime gerų pavyzdžių, o vienas jų – Steve'as Jobsas. Tuo metu, kai buvo išleista planšetė, visi sakė, kad neprigis, kad nereikalinga, tačiau per penkerius metus ji surinko savą auditoriją ir sukėlė riziką nešiojamiems kompiuteriams.

Korporacijų kultūroje stengiamės įvertinti visus turimus duomenis ir detaliai išanalizuoti prieš darydami bet kokį sprendimą, taip sumažiname riziką. Tačiau manau, kad galima remtis ir informuotais nuojautos sprendimais (angl. data informed gut decisions), t. y. turi tam tikrų duomenų, bet jeigu nepasikliausi savo nuojauta, niekada neinovuosi. Duomenų analizė yra praeities analizė, ji negali kalbėti apie tai, ko dar nebuvo“, – aiškino „Pigu“ rinkodaros vadovė G. Vilkė.

Sprendimus galima eliminuoti juos deleguojant

Per vieną dieną žmogus priima iki 40 tūkst. sprendimų – nuo to, ką valgys pusryčiams, ką apsirengs, kokį kelią pasirinks į darbą ir t. t.

„Mes apie tai net negalvojame, bet kiekvienas tų sprendimų vargina smegenis. Kai kurie tuos sprendimus palengvina – pasigamina maisto savaitei, nešioja tuos pačius rūbus, taip darė Steve'as Jobsas, jie eliminuoja iš buities tuos sprendimus, kurių galėtų nedaryti. Pagrindinis dalykas darbe, kurį mes turėtume padaryti tam, kad eliminuotume eilę sprendimų, kurių galime nedaryti, tai deleguoti.

Tačiau deleguoti – labai sunku, ypač jei esi įpratęs viską žinoti, valdyti. Tačiau, kai tavo kompanija auga, negali daryti visų sprendimų, turi įgalinti komandą. Man patinka trijų principų taisyklė: jei pasamdai žmogų, jei jis turi visą informaciją ir jei žino procesą, jis gali pats priimti sprendimą, tavęs ten nereikia. Tik tada, kai šie trys elementai nedalyvauja, atsiranda mikrovaldymas“, – tikino G. Vilkė.

Startuolyje labai dažnai aukojama kokybė dėl greičio. Anot specialistės, tokiu atveju kažkas praleidžiama pro akis: „Didesnėje kompanijoje dirbame ilgai – pateikiame projektą, tariamės su komanda. Įgyvendinimas gali būti toks ilgas, kad įvyks per vėlai. Mes savo įmonėje valgome „dramblį“ gabalais, neaukodami greičio ir kokybės. Kiekvieną dalį padaliname etapais ir įgyvendiname, kad po to nereikėtų grįžti prie to, ką padarėme anksčiau.“

Įmonės strategija yra tarsi kelionė, o kultūra – aplinka

„Kaip kultūra gali padėti priimti sprendimą?“ – kėlė klausimą G. Vilkė. – Ji negali. Kultūra yra principai, kuriais remiantis mes tuos sprendimus priimame. Greitai augančiose kompanijose, viskas greitai ir evoliucionuoja, tad reikia suspėti su įmonės kaita bei prisitaikyti prie naujų poreikių. Manau, kad būtent čia pagalbininkas yra kultūros sukūrimas.

Kultūros, kurią mes vadiname ownership (liet. valdymas). Jei tu jauti ownership, jei jautiesi kompanijos dalis, tau rūpi, vadinasi, mums rūpi, ir, nepaisydami savo struktūros, atsakomybių, įmonei duodame geriausią. Tai yra ta DNR, kuri padeda sprendimus priimti daug greičiau ir struktūra tokiu atveju keliauja paskui.“

Anot G. Vilkės, kultūra įvardijama kaip „slaptas ginklas“, „inovacijų pagrindas“, „bendras elgesys“: „Man artimiausias posakis – „kultūra valgo strategiją pusryčiams“. Įsivaizduokime, kad strategija yra kelionė, o ji mane verčia judėti kažkokia kryptimi. Pakeliui aš priimsiu eilę sprendimų, bet žinau, kur reikia nueiti. Įsivaizduokime, kad kultūra – aplinka, vietovė, kurioje esu. Tad jei mes išsiruošėme į kalnus su šlepetėmis ir šortais, greičiausiai nieko neįvyks, kelionės tikslo nepasieksime.“

Jos teigimu, kultūra padeda įgyvendinti sprendimus – tokia kultūra, kuri nėra tiesiog padėta stalčiuje, įforminta vertybių knygose ar pakabinti ant sienos. „Tokia kultūra, kurioje mes gyvename kasdien. Jei norime būti pirmasis kliento pasirinkimas, turime mokytis, vystyti lyderystę savyje ir kituose.“

Didelė dalis įmonių dažnai galvoja, kad kultūra nėra tas dalykas, kurį smagu turėti. „Tačiau kultūra yra esminis veiksnys, leidžiantis pasiekti rezultatų, nes kultūra iš esmės yra žmonės, kurie tą daro. Kultūros buvimui mes turime investuoti laiką ir pinigus, nes kultūra kuria naudą ir tai velniškai geras verslo atvejis“, – apibendrino G. Vilkė.