Tokie pavyzdžiai skatina žvilgtelti į grupių fenomeną kiek giliau bei įvertinti, ar tokią pačią sėkmę būtų galima prognozuoti jose verslui. Jei taip, tai kaip tą padaryti? Kokius pranašumus turi grupės prieš verslo paskyras? Kokia ateitis laukia „Facebook“ grupių? Kokie galimi pavojai?
Feisbuko grupės prieš verslo puslapius
Apie viską – nuo pradžių. „Facebook“ grupė yra slapta arba viešai matoma erdvė, vienijanti bendrus interesus turinčius žmones ir leidžianti dalintis nuotraukomis, vaizdo medžiaga, įvairiais failais bei kurti joje įvykius (angl. events). Kiekvienas feisbuko vartotojas gali susikurti grupę, o būti prisijungęs – net prie 6000 kitų grupių.
„Lifewire“ išskiria kelias feisbuko grupes ir paaiškina svarbiausius jų skirtumus.
- Uždaros grupės. Jų turinį gali matyti tik tie asmenys, kurie buvo pakviesti prisijungti. Kiti galės matyti, kad ši grupė egzistuoja, taip pat visus jos narius, tačiau joje skelbiama informacija jiems nebus prieinama.
- Slaptos grupės. Šio tipo grupės yra dar slaptesnės nei uždaros. Kitiems feisbuko vartotojams jokia informacija apie jas nėra pasiekiama, o jūsų profilyje neatsispindi, kad esate prie jų prisijungęs.
- Viešos grupės. Visiems prieinamas jų turinys ir informacija apie narius, tačiau dalintis įrašais gali tik grupių nariai.
Esminis grupių pranašumas yra betarpiška komunikacija tarp jos narių. Verslo puslapiai nėra tokie suinteresuoti skirti dėmesį klientų aptarnavimui, jų pagrindinė funkcija – reklama, kuo didesnis auditorijos pasiekiamumas ir pardavimai. Todėl, anot „Entrepreneur“, vartotojams tai nėra patogi erdvė išreikšti savo mintis, aktyviai įsitraukti į turinį, išprovokuoti diskusiją, kad ir kaip verslas to norėtų.
Tokioje terpėje žmogus bijo viešumo, jam kelia nesaugumo jausmą faktas, kad jo komentarai bus prieinami visiems, apsilankiusiems tame puslapyje. Feisbuko grupėse ši problema išsprendžiama saugumo nustatymų pagalba.
Iliustratyvus pavyzdys – švedų automobilių markės „Volvo“ oficialus feisbuko puslapis „Volvo Cars Lithuania“ reguliariai kuria patrauklų turinį, tačiau turi vos 150 sekėjų. O štai uždara grupė „Volvo klubas“ turi beveik 35,5 tūkst. narių, kurie kasdien sugeneruoja vidutiniškai po 500 naujų įrašų.
Dar vienas atvejis – bene populiariausias receptų puslapis feisbuke, turintis solidų 150 tūkst. sekėjų skaičių, vis tiek atsilieka nuo uždaros grupės su 222 tūkst. narių, kurie dalinasi asmeniniais, savo pačių išbandytais receptais ir patarimais.
Ateities prognozės ir galimybės verslui
2019 m. kovą Markas Zuckerbergas pasakė, kad privačios žinutės ir „mažos grupės yra sparčiausiai auganti socialinių tinklų kategorija“. Netrukus jis atnaujino feisbuko platformą, kad grupės būtų patogiau prieinamos, o vietoje paskelbimo savo naujienų sraute būtų dažniau renkamasi nusiųsti asmeninę žinutę.
„Entrepreneur“ pastebėjo, kad įmonių bendravimas su žmonėmis intymesnėje aplinkoje ir ryšio su jais sukūrimas gali atnešti neįtikėtiną naudą verslui.
„Facebook“ suteikia galimybę puslapiams ne tik kurti grupes ir burti savo bendruomenes, bet kompanijos vardu prisijungti prie bet kurios kitos grupės ir įsitraukti į jų diskusiją. Tokiu būdu, sukūrus tam tikrų grupių narių pasitikėjimą verslo puslapiu, galima atsivesti juos į savo oficialią paskyrą.
Pasitikėjimas ateina su vertės suteikimu, kaip skelbia „Entrepreneur“. Be patikėjimo neturėsite aktyvaus įsitraukimo, vartotojai nesidomės jūsų turiniu, neišprovokuosite paspaudimų ant jūsų siūlomų nuorodų (angl. call to action).
Vertę galima suteikti kuriant išskirtinį turinį grupės nariams, surengiant klausimų-atsakymų sesiją apie jūsų įmonės produkciją ar paslaugas, dalijantis patirtimi iš pirmų lūpų. Visa tai gali padėti sukurti pridėtinę vertę ir sustiprinti jūsų įmonės ir grupės narių ryšį.
Galimi pavojai
Tačiau, kaip teigia amerikiečių naujienų portalas „Market Watch“, privatumo šalininkai ir komunikacijos ekspertai skeptiškai vertina grupių saugumą ir skambina pavojaus varpais.
„Kuo daugiau žmonių susiburs pasikalbėti apie savo interesus – nesvarbu, ar jie politiniai, ar finansiniai, ar religiniai – tuo daugiau duomenų „Facebook“ galės surinkti. „Facebook“ nėra nieko gardesnio, nei priversti žmones rinktis į grupes ir atvirai kalbėtis“, – sako pasaulinės duomenų ir tapatybės apsaugos kompanijos „CyperScout“ įkūrėjas Adamas Levinas.
Kaip žinia, šie įtarinėjimai turi pagrindą. Nederėtų pamiršti neblizgios feisbuko istorijos, kai britų bendrovė „Cambridge Analytica“, pasamdyta D. Trumpo, 2016 metais JAV prezidento rinkimų metu neteisėtai nutekino daugiau nei 87 mln. feisbuko vartotojų duomenų.
Straipsnio įžangoje pateikti grupių veikimo kraštutinumų pavyzdžiai aiškiai parodo, kad kartais žmonių maniakiškas polinkis susiburti į grupes bendram tikslui gali padaryti daug žalos realiame gyvenime. Tai atsispindi „Netflix“ dokumentikoje „Don’t F**k With Cats“, kur aktyviausi feisbuko grupės, siekiančios surasti nusikaltėlį, nariai savo beatodairišku susidomėjimu narciziškos susidvejinusios asmenybės veiksmais išprovokavo žmogžudystę.