Tiek auditorijai, tiek algoritmui šablonų nebereikia
Nemaža dalis įmonių vis dar laikosi nuomonės, kad egzistuoja tobulas laikas, tobulas kiekis ir tobula formulė komunikacijai skleisti. Skaitmeninės rinkodaros mokymų platformos „Venudu“ lektorius Darius Gerulis bei rinkodaros specialistas Giedrius Juozapavičius sutinka, jog net jei kažkada socialinių tinklų naudojimo pradžioje tokios formulės buvo dirbtinai sukurtos ir naudojamos, dabar jos nėra veiksmingos.
„Algoritmas skaitmeninėje rinkodaroje ir socialiniuose tinkluose tampa nebeprognozuojamas ir, jeigu ankščiau galima buvo dėliotis, kada kelti įrašą, kiek grotažymių naudoti bei parinkti reikiamą vizualą – dabar visa tai nueina į antrą planą. Algoritmai tampa tokie protingi, kad jie patys parinks auditorijai, kokią informaciją jie matys pagal savo naršymo įpročius.
Tad taisyklių tikrai yra mažiau ir, ko gero, nereikia pagal jas labai griežtai dėliotis savo komunikacijos strategijų. Jūsų turinys turėtų būti daug laisvesnis, paprastesnis, nes vartotojai nebenori to šabloniškumo. Tendencijos ir skirtingi socialiniai tinklai rodo, kad formatai leidžia daryti labai skirtingą turinį, o auditorija, kuri naudoja skirtingus socialinius tinklus, nori to įvairaus turinio. Svarbu ir tai, kad turinys būtų kuriamas ne dėl turinio, o atsakant ir padedant tam, kas sėdi kitoje ekrano pusėje,“– pasakoja G. Juozapavičius.
Anot D. Gerulio, šablonų naudojimą kaip normą naudoja dar daug įmonių, tačiau jau kelia klausimą to naudingumui: „Vesdamas mokymus įmonėms, dažnai susilaukiu klausimų apie tai, kiek, kada, ko reikia kelti į socialinius tinklus. Mano atsakymas visada išlieka toks pats: šabloniškumas auditorijai lygus egoizmui, kai turinys kuriamas pagal kažkokias taisykles, o ne vartotojo poreikius. Ir tai tikrai neigiamai atsilieps rezultatams.“
Praleistos vertybinės galimybės
2022-ieji į istoriją įrašė Ukrainos okupacijos datą. Nors karo pradžioje galima buvo stebėti gausų prekinių ženklų palaikymą kenčiančiai šaliai, temos aktualumas palaipsniui blėso, deja, nesugrįžo ir per jautriausias metu šventes. Giedrius Juozapavičius neslėpia apmaudo, jog įmonės pro akis praleido tai, kas visuomenėje išties svarbu.
„Praeitų metų galas šiek tiek nuvylė rinkodaros prasme, kadangi per visą kalėdinį periodą buvo lūkestis, kad prekių ženklai, įmonės pasiims aktualias temas, kurios sklando visuomenėje ir, panaudodami jas, savo kalėdinę, metinę, finalinę komunikaciją, vienaip ar kitaip suintegruos ir iškels tuos skaudulius ir problemas į viešumą.
Deja, atėjus laikui, iš didžiųjų prekinių ženklų neturėjome jokios žinutės net ir apie Ukrainos palaikymą. Buvo nueita lengviausiu keliu ir kalbama apie šventinį stalą, kalakutus ir panašias bendrines žinutes, kurios yra nusibodusios ir niekam neįdomios,“– rinkodaros problemą įžvelgia ekspertas.
Socialinių temų naudojimas komunikacijoje
Socialinių problemų naudojimas įmonių komunikacijoje neretai susilaukia ir kontroversiškų nuomonių. Kai kuriems tai gali pasirodyti neetiška, nes socialinė problema tampa prekių ženklo rinkodaros dalimi. Skaitmeninio marketingo ekspertas Darius Gerulis pabrėžia, kad visuomenei svarbių temų iškėlimas komunikacijoje turi būti daromas remiantis visomis etikos normomis, o žinutė išpildyta iki galo.
„Gan dažnai galima susidurti su priešiška nuomone prekių ženklui, tarkime, paskelbus apie paramą Ukrainai. Tačiau tokios nuomonės kyla tik iš auditorijos nusistatymo, kad „gerus darbus reikia daryti tyliai“. Galbūt būtent dėl to, kad tuos gerus darbus daug metų darėme tyliai, dabar ir turime tiek socialinių stigmų. Įmonei dalinantis savo socialinės atsakomybės labui daromais veiksmais, ji ne tik atskleidžia savo vertybes, bet ir „užkrečia“ prie gerovės prisidėti kitus,“– ragina D. Gerulis.
Tam, kad prekių ženklai turėtų į savo rinkodaros strategijas įtraukti ir socialinių problemų temas, pritaria ir marketingo specialistas Giedrius Juozapavičius. Jo teigimu, šiuo klausimu Lietuva dar atsilieka.
„Laukiame, kol lietuviškos įmonės jau tiek subręs, kad galės tą opią problemą iškelti. Ir nebūtinai tai turi būti karo Ukrainoje tema. Mes aplink save turime labai daug sprendimo reikalaujančių klausimų: socialinė atskirtis, diskriminacija, homofobija. Tad tik imk, tą temą kelk ir nešk kaip vėliavą. Tačiau tai vėlgi lieka prekės ženklų brandos ir vertybinio stuburo klausimu,“– sako G. Juozapavičius.
Ekspertai dėmesį atkreipia ir į tai, kad neretai prekių ženklai, bijodami neigiamos auditorijos nuomonės, socialines žinutes naudoja labai saugiai. D. Gerulis pateikia vienos reklamos pavyzdį, kurioje įmonė skelbia, kad jų paslaugos sukurtos visoms šeimoms, o vizuale matomos vos dvi susikabinusios rankos. Anot eksperto, būtent tokie atvejai, nors ir parodo įmonės norą skelbti savo vertybes, yra labai saugūs, užslėpti ir nėra aiškiai įsisavinami.