Dirbantys kaip iki šiol neišgyvens
BMI (Baltic Management Institute) generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis teigia, kad šiais laikais kiekvienas verslas turi būti inovatyvus.
„Gyvename laikais, kuomet vyksta greiti technologiniai pokyčiai, kurie taip pat greitai taikomi praktikoje, o tai reiškia – ir versle. Jie leidžia dirbti greičiau, efektyviau, geriau ir įgalina daryti visiškai naujus dalykus. Įmonė, kuri nėra inovatyvi, kuri tiesiog dirba kaip kiti, arba taip pat kaip dirbo iki šiol – nebus konkurencinga ir ilgai neišgyvens. Tyrimai rodo, kad šiandieniniame versle inovacijų taikymas gali padidinti pajamas 69 proc., o garantuojama investicijų grąža yra 97 proc.“, – dėsto J. Pusvaškis.
Jam antrina ir BMI inovacijų ir skaitmeninės transformacijos programos profesorius iš Jungtinės Karalystės, dėstantis Cranfield vadybos mokykloje (Cranfield School of Management, UK), Keithas Goffinas, kuris šį rudenį BMI studijuojantiems vadovams dėstys strateginių inovacijų vadybos modulį.
„Šiandienos produktai ir paslaugos nebepatenkins ateities vartotojų poreikių. Todėl beveik kiekvienoje rinkoje reikia nuolat kurti inovacijas. Kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, vartotojams skirtos elektronikos prekių, produkto gyvavimo ciklas yra toks trumpas, kad naujų produktų reikia kas kelis mėnesius. Kitose rinkose, ypač tais atvejais kai verslas dirba verslui (B2B ), produkto gyvavimo laikas ilgesnis, tačiau taip pat ne amžinas. Netgi kalbant apie tokias tradicines rinkas kaip viskio, kur produktas bręsta metų metus, per pastaruosius kelerius metus buvo gana didelių pokyčių, nes stiprėjanti Airijos, Japonijos, ar netgi Indijos konkurencija privertė škotų gamintojus būti inovatyvesniais“, – pasakoja jis.
Inovacijos – ne tik produktuose
Pasak J. Pusvaškio, svarbu plačiai suprasti inovatyvumo sąvoką. „Tai nėra tik nauji produktai, naujos paslaugos, bet ir visa tai, ką gali naujai padaryti ir tokiu būdu sukurti naują vertę arba padidinti efektyvumą. Kaip unikalų pavyzdį galėčiau pristatyti „BMI 4 – Continent Executive MBA“ programą. Atsižvelgiant į verslo vadovų poreikį, klasikinė „BMI Executive MBA“, kurios 20 jubiliejinėje laidoje studijas lapkričio mėnesį pradės 45 vadovai ir verslo savininkai, per pastaruosius kelerius metus evoliucionavo į analogų neturinčią tarptautinę programą, vykdomą 10 pasaulio šalių įskaitant JAV, Braziliją, Kiniją, Indiją, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Rusiją, Austriją ir Italiją. BMI teikiamų naujausių vadybos žinių ir sėkmingos verslo praktikos sinergija, pasitelkiant geriausių verslo mokyklų pasaulyje profesorius-verslo praktikus, suteikia galimybę įmonių vadovams ir savininkams studijuojantiems BMI, kurti vertę savo įmonėms, ekonomikose, kurių sukuriama konsoliduota vertė yra daugiau kaip 55 proc. pasaulio BVP. Šis pavyzdys rodo, kad daugeliu atveju inovacijos – tai procesai, kuriuos galima pagerinti, nauji būdai dirbti, netradiciai verslo modeliai, leidžiantys dešimtimis kartų sumažinti operatyvinius kaštus ir pasiūlyti didžiulę pridėtinę vertę kuriančias paslaugas ir produktus, neturinčius analogų.
Bendradarbiaudami su verslo įmonėmis pasaulyje, pastebėjome, kad inovacijos šiandien verslo pasaulyje vis dažniau siejamos su naujomis technologijomis. Tai skaitmenizavimo sistemų, dirbtinio intelekto taikymas, daiktų internetas, robotizacija, blokčeinas. Vystomas ir technologiškai pažangiausias bendrasis dirbtinis intelektas (GAI), kuris pakeis pasaulį šiandien mums dar sunkiai įsivaizduojama realybe“, – vardina BMI direktorius.
„Kad geriau suvoktume inovacijos mastą ir reikšmę, užtenka paminėti, jog šiandien skaitmenizacija sudaro 30 proc. pasaulio BVP augimo, ir globaliai 96 proc. organizacijų skaitmeninę transformaciją laiko kritiškai svarbia. Inovatyvus verslas lengviau susiras ir įtvirtins unikalų konkurencinį pranašumą bei išskirtinumą rinkoje, lengviau atpažins plėtros galimybes ir jomis mokės pasinaudoti, lengviau gebės patenkinti besikeičiančius klientų poreikius ir norus, lengviau pritrauks ir išlaikys talentą“, – tęsia J. Pusvaškis.
Metas perrašyti vadovėlius?
Ar atsirandantys nauji verslo modeliai reiškia, kad senieji nebeveikia ir atėjo laikas perrašyti vadovėlius, iš kurių mokosi verslo studentai? K. Goffinas sako, kad nebūtinai – viskas priklauso, kaip ir kur jie bus taikomi praktiškai.
„Seni modeliai taip pat veikia, bet atsiradę nauji gali juos sugriauti pasiūlydami tokių privalumų, kad vartotojai senųjų produktų ar verslininkai verslo modelių tiesiog nebenaudos. Kompanijos visada turėtų apsvarstyti, kokias inovacijas gali pritaikyti savo produktams, paslaugoms ir verslo modeliams“, – teigia K. Goffinas.
Pasak K. Goffino, visi verslo studentai mokosi apie verslo modelių svarbą, bet problema yra daugelyje kompanijų. „Daugelis organizacijų vystydamos produktus ir paslaugas negalvoja apie verslo modelį. Panašiai, daug kompanijų turi verslo modelį, pagrįstą nuo seno įsišaknijusiomis prielaidomis. Neseniai dirbau su kompanija, kuri parduoda ugnį stabdančias medžiagas ir pastaruosius šimtą metų jie savo produktų kainą nustatydavo pagal svorį. Kai kompanija pristatė naują, kur kas geresnį produktą, jie net nekėlė šio klausimo – nors produktas yra dvigubai geresnis, klientai toliau moka panašią kainą už jo kilogramą. Taigi, kompanija prarado galimybę milžiniškai išauginti pajamas“, – aiškina jis.
Ar inovatyvaus požiūrio galima išmokti? Atkreipdamas dėmesį į tai, kad jau pati žmogaus evoliucijos teorija suponuoja, kad žmonija genetiškai yra koduota progresui, J. Pusvaškis įsitikinęs, kad inovatyvų požiūrį galima formuoti.
„Išmokti galima. Yra žmonių, kurie iš prigimties tarsi labiau kūrybingi. Tačiau kūrybingumą reikia lavinti. Vienas iš geriausių būdų – praplėsti savo žinias gilinantis į naujus reiškinius ir dalinantis mintimis bei patirtimi su savo srities profesionalais, žmonėmis praktikais iš skirtingų verslo sričių, pavyzdžiui, vadovams skirtų mokymų ar studijų kontekste. Pastaruosius 10 metų BMI fiksuojama labai įdomi statistika įrodanti tiesioginį ryšį tarp praktinio vadybos mokslo vadovams ir sukuriamų vadybos inovacijų: 20 proc. „BMI Executive MBA“ programos studentų pradeda savo verslus studijuodami BMI. Esu tikras, kad Inovacijų ir skaitmeninės transformacijos programos dalyvių statistika mus visus nustebins. Su nekantrumu laukiu 6 mėnesių naujos BMI programos starto spalio pabaigoje.
Kita vertus, inovatyvumas – tam, kad verslui sukurtų vertę, o ne chaosą arba didelę riziką, turi būti sistemingas. Turi būti atlikta analizė, kad būtų suvokti pokyčių poreikiai, galimybės ir pasekmės. O analizuojant dažniausiai ir gimsta bei yra gludinamos inovatyvios idėjos. Todėl būtina žinoti inovatvyių idėjų generavimo, tikrinimo ir įgyvendinimo metodus“, – kalba jis.
Idėjos prasideda nuo problemos supratimo
K. Goffinas pabrėžia, kad norint sukurti inovacijų kultūrą organizacijoje reikia laiko ir pastangų. „Inovatyvi kultūra yra tokia, kuri leidžia giliau suprasti vartotojų poreikius ir tada pasiūlo unikalius sprendimus, kaip galima juos patenkinti. Mažai organizacijų tai daro iš tiesų gerai, nes daugelis dažniausiai labiau fokusuojasi į kompanijos vidų, pavyzdžiui, organizuoja hakatonus, vietoj to, kad apsidairytų išorėje ir pagalvotų, kokie yra tikrieji vartotojų iššūkiai. Kol nesuprasite, kokie yra iššūkiai, su kuriais susiduria vartotojai, idėjų generavimas vyks lyg vakuume. Tikras kūrybiškumas yra tada, kai pirmiausia identifikuojamos problemos, o tada ieškoma sprendimų“, – dėsto jis.
Profesoriaus nuomone, kalbant apie inovacijų kultūrą dažniausia vadovų daroma klaida yra ta, kad jie įmonės viduje pateikia idėjas ir prašo darbuotojų rasti nestandartinius sprendimus.
„Kūrybingumo tyrimai rodo, kad darbuotojai negali efektyviai reaguoti į tokius prašymus. Reikia žmonėms nurodyti kryptį, pavyzdžiui, pasakyti, kad šis produktas nesėkmingai veikia šiame segmente, ar galime identifikuoti, kodėl? Tai leidžia žmonėms būti kūrybingesniems. Panaši problema kyla, kai vadovai dažnai pasitiki vidinėmis žiniomis bandydami būti kūrybingais, pavyzdžiui, kurdami naują verslo modelį, o kūrybingumo tyrimai rodo priešingai: stimulas inovatyvioms, nestandartinėms idėjoms atsiranda tik tada, kai žmonės išeina iš savo įprastos aplinkos ir pamato naujus dalykus“, – aiškina K. Goffinas.
K.Goffinas skeptiškai žiūri į atvejus, kai įmonėse kuriame atskiri inovacijų departamentai. „Atskiras departamentas dažnai lemia požiūrį „jie ir mes“, o juk kompanijai geriau turėti kuo daugiau inovatorių. Dažniausiai korporacijos sukuria atskirus departamentus (skirtingai vertinama, ar tai gali būti sėkminga), o mažo ir vidutinio dydžio organizacijos inovacijų kūrimą paskirsto skirtingiems darbuotojams, kas dažnai yra lankstesnis ir sėkmingesnis požiūris“, – kalba jis.
Ar Lietuvos verslas yra inovatyvus?
J. Pusvaškio nuomone, Lietuvoje jau yra nemažai inovatyviai mąstančių bei veikiančių verslininkų, pavyzdžiui – gana greitai besivystančioje startuolių ekosistemoje, finansinių technologijų, kriptovaliutų srityse ir kitur. „Jau tampa įprasta, pavyzdžiui, kad BMI studijuojančių vadovų įmonės patenka į „Deloitte Technology Fast 50“ ir kitus kasmet skelbiamus įnovatyvių įmonių sąrašus. Tuo pačiu, dar lieka tokių įmonių, kurioms trūksta inovatyvumo kultūros bei kompetencijų gerai išanalizuoti, tobulinti bei sklandžiai įgyvendinti inovatyvias idėjas“, – sako jis.
J. Pusvaškis atkreipia dėmesį, kad pagal OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) analizę – Lietuva ir Slovakija yra tarp šalių, kurios turi didžiausią riziką netekti darbo vietų dėl robotizacijos, t.y. automatizavimas atims 63 proc. darbo vietų.
„Vienas BMI Inovacijų ir skaitmeninės tranformacijos programos modulių, jau 3 metus sėkmingai vykdomas Frankfurte, Vokietijoje, kuri yra „Industrie 4.0“ (4 pramonės revoliucijos) lopšys. Programos metu modulio dalyviai lankosi įmonėse, kurios jau veikia taikydamos „Industrie 4.0“ arba šiuos principus diegia. Apima žmogaus sąmonei sunkiai suvokiamas jausmas, kai vaikštant didžiulėje gamybos įmonėje, tarp robotų, vienintelis jus lydintis žmogus yra jūsų programos įmonėje vadovas, o jus, vaikštančius tarp gamybos linijų, lenkia robotai, nuolankiai atliekantys jiems centrinio AI (dirbtinio intelekto) pavestas užduotis sekundės tikslumu. Tai pats įtikinamiausias įrodymas, kad verslas turi nuolat judėti į priekį ir transformuotis, o taip pat, tiek įmonių vadovai, tiek įvairių lygių darbuotojai turi nuolatos įgyti šiandienai ir rytojui reikalingas žinias bei įgūdžius, kad būtų inovatyvūs ir konkurencingi tiek vietinėje, tiek tarptautinėse rinkose“, – teigia J. Pusvaškis.
Unikalią vadovams skirtą inovacijų studijų programą BMI pristato kartu su pagrindiniu naujienų portalu DELFI. Daugiau galite skaityti čia.