Vis daugiau žmonių bei prekės ženklų visame pasaulyje jį atranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Ten galima žymėti aplankytas vietas, rasti informaciją naudojant norimas grotažymes ar virtualiai nukeliauti į mylimiausią pasaulio kampelį. Šiais laikais, kai žmonės valgo, ilsisi ir keliauja akimis, verslas neišvengiamai derinasi prie kintančių auditorijos poreikių bei išmoksta užfiksuoti kadrą, kuris socialiniame tinkle „Instagram“ sukelia milžinišką susidomėjimo bangą.
Suplanuotų nuotraukų paradas
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Internet Marketing Inc.“ tyrimų duomenimis, du penktadaliai JAV jaunuolių atostogų kryptį renkasi pagal tai, ar tų vietovių nuotraukos jiems yra vizualiai patrauklios „Instagram“. Net 97 proc. jaunų keliautojų savo įspūdžiais dalinasi socialiniuose tinkluose – daugiau nei pusė jų keliaudami tai daro kasdien.
Panašios tendencijos vyrauja ir renkantis vakarienės vietą. Tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis jaunų amerikiečių vengia restoranų, kurie neturi savo „Instagram“ paskyros, o vienam iš penkių jaunuolių ypač svarbu tai, kaip patiekalai ir aplinka atrodo šiame soc. tinkle. Tokie duomenys siunčia aiškią žinutę verslui – jam reikia keistis taip, kad kiekvienas žmonių apsilankymas būtų vertas jų užfiksuoto kadro.
Prieš aštuonerius metus atsiradęs „Instagram“, visų pirma buvo platforma, leidusi daryti nuotraukas, panašias į atliktas vintažiniu fotoaparatu „Polaroid“. Didžiausią turinio dalį tuomet sudarė nekokybiškos, telefonu įamžintos saulėlydžių, draugų kompanijų ar augintinių nuotraukos. Geresnę nuotraukų kokybę nulėmę pokyčiai ir pagrindinio dėmesio sutelkimas į kontekstą bei detales atėjo gerokai vėliau. Ilgainiui, beveik visos „Instagram“ nuotraukos tapo režisuojamos, komponuojamos ir iš anksto planuojamos – šiam reiškiniui net atsirado atskiras terminas instagrammable.
Kalbant paprastai, šiuo terminu yra apibūdinamas objektas, kuris vertas būti užfiksuotas ir patalpintas socialiniame tinkle „Instagram“. Instagrammable arba kitaip dar instagramiškais dažniausiai yra vadinami fiziniai objektai, kurie atrodo estetiškai ir patraukliai bei išsiskiria savo spalva ar forma.
Skonis perteikiamas emocija
Restoranai visada buvo jautriausi instagrammable tendencijai, nes „Instagram“ nuo pat atsiradimo siejamas su maisto kultūra. Nors maistas yra natūralus žmogaus poreikis, tačiau šiame socialiniame tinkle jį galima paversti tam tikru estetiniu spektakliu. Be to, verta pastebėti, kad vartotojai restoranuose ar kavinėse vis dažniau ieško ne konkretaus patiekalo ar maisto produkto, o patirties ir emocijų, kurios paskatintų juos užfiksuoti akimirką ir ja pasidalinti „Instagram“.
To paties siekia ir restoranai, kurie savo išskirtinumą derina su jau pripažinta instagrammable estetika. Jie žino, kad norint gero „Instagram“ kadro, maistą patiekti reikia išskirtinėse lėkštėse, o prieš tai sukurti norimą kompoziciją. Dėl šios priežasties „Instagram“ dažnai galime išvysti, kaip prancūzišką kruasaną lėkštėje palydi šilauogės, o paprastas keptas kiaušinis yra patiekiamas perpjauto avokado viduje. Tokiuose kadruose svarbus tampa antras planas – geras apšvietimas, augalija, interjero detalės ir pan. Pastarosios ypač priklauso nuo restorano įvaizdžio – tai gali būti tiek vienaragio formos padėklai, tiek viduje įrengtos supynės.
Nepamirškite, kad auditorijai, ieškančiai įspūdžių, svarbiausias faktorius yra emocija – mėsainis turi atrodyti taip, kad jo nuotrauką pamatęs žmogus galėtų beveik užuosti skrudintos šoninės kvapą, o išsilydęs čederio sūris jam atrodytų lyg tekantis pro telefono ekraną. Panašūs kriterijai galioja ir viešbučiams. Atvykusius svečius turi pasitikti ne tik išskirtinis dėmesys, bet ir aplinka. Baseinas ant stogo krašto? Kelių metrų aukščio veidrodis? Piešiniai ant sienų? Tinka viskas, kas skatina ieškoti kišenėje telefono, o atsispirti norui užfiksuoti tampa neįmanoma.
Keičiasi net miestai
Matydami augančią „Instagram“ svarbą ir vartotojų lūkesčių bei elgesio kaitą, pastaruoju metu atsinaujina beveik visi verslai – ne tik restoranai ar viešbučiai, kurie tradiciškai laikomi labiausiai instagrammable fenomenui pritaikomu rinkos segmentu. Atsinaujina miestai, kurie bando savo išskirtinumą perteikti kurdami vaizdinį pasakojimą – atverdami apleistas erdves ar kviesdami menininkus kurti gatvės meną. Atsinaujina ir muziejai, kurie šiandien kuria įspūdingas instaliacijas vien tam, kad jos būtų užfiksuotos ir patalpintos „Instagram“.
Vaizdinės komunikacijos svarba ir įspūdžių paieška keičia interjero dizainą ir architektūrą – galerijose ir kitose meno erdvėse yra įrengiamos aikštelės, pritaikytos patogiam asmenukių fiksavimui.
Apsidairykite savo mėgstamame restorane ar kasdien lankomoje parduotuvėje. Ar kyla noras užfiksuoti jų išskirtinumą? Jei ne, jų savininkams siūlykite ieškoti recepto, kuris galėtų paversti jų restoraną instagramišku. Priminkite jiems, kad dabartiniame amžiuje dar prieš kuriant verslą verta pagalvoti, kaip jis atrodys „Instagram“.