„Kalbant apie klientų pasiekiamumą, ryšio sukūrimą ir patikimumo rodiklius, interneto svetainių populiarumas kol kas tikrai nemažės. Socialinių tinklų, tinklaraščių ir mobiliųjų programėlių era kelia nemažai iššūkių laiko patikrintoms interneto svetainėms, tačiau tiek mažieji, tiek didieji prekių ženklai šios platformos neatsisako, atvirkščiai – renkasi ją tobulinti, plėsti jos galimybes“, – pranešime žiniasklaidai sako programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje, lektorius Kazimiras Jarmolovskis, išskirdamas keletą šių metų tendencijų.
1 tendencija: pradedantys programuotojai gaus daugiau užsakymų. Programuotojų kiekvienais metais reikia vis daugiau ir Lietuvos rinkai, o vien JAV prognozuojama, kad iki 2022 metų svetainių kūrėjų rinka išaugs iki 22 proc. „Remdamasis patirtimi, galėčiau teigti, kad profesionalus interneto svetainių kūrėjas vienu metu kokybiškai gali dirbti su trimis skirtingais projektais, nors idealiu atveju geriausia, jei tuo pačiu metu jis dirbtų tik su vienu. Tačiau visi projektai yra skirtingo sudėtingumo, o programuotojai nevienodų gabumų, todėl šie skaičiai, žinoma, gali svyruoti. Bet kokiu atveju, vis dažniau ieškoma pradedančiųjų programuotojų, kurie gebėtų perimti nesudėtingas užduotis ir leistų labiau patyrusiems darbuotojams spręsti sunkesnes problemas, – teigia K. Jarmolovskis. – Vystomos interneto technologijos ir įrankiai kuo toliau, tuo lengviau leidžia sukurti nesudėtingą svetainę netgi nemokantiems programuoti. Kelios platformos, suteikiančios šią galimybę, yra „Wix“, „Weebly“ ir „SquereSpace“. Tačiau natūralu, kad jos negali pasiūlyti personalizuotų arba sudėtingesnių sprendimų skirtų konkretiems projekto tikslams pasiekti, todėl programuotojų pagalbos projekto vadovams dažniausiai vis tiek reikia. Reikėtų turėti omenyje ir tai, jog kiekvienais metais kyla svetainių lankytojų lūkesčiai, todėl sparčiai didėja komplikuotų, modernių sprendimų poreikis visų dydžių projektuose ir tai stipriai augina programuotojų paklausą.“
2 tendencija: trumpės interneto svetainių kūrimo laikas. „Kiekvienos svetainės sukūrimo laikas priklauso nuo reikiamų įvykdyti darbų apimties. Reikia įvertinti, ar visos kitos dalys yra jau paruoštos ir reikia tik suprogramuoti svetainę, ar reikia viską pradėti nuo kliento lūkesčių. Dažnu atveju klientas nori madingos ir šiuolaikines tendencijas atitinkančios svetainės, bet ne visuomet apgalvoja funkcionalumą. Todėl programuotojai susiduria su iššūkiu: kaip įgyvendinti madingą, bet kartu greitai įkraunamą, patogų ir sklandžiai veikiantį svetainės variantą“, – patirtimi dalijasi K. Jarmolovskis.
Remiantis praktiniais pavyzdžiais, vidutiniškai vieną svetainę kokybiškai sukurti nuo pradžios iki paleidimo trunka apie 12 savaičių: dvi savaitės yra skirtos poreikių išsiaiškinimui ir geriausių sprendimų paieškai, 4 savaitės dizainui kurti bei tobulinti, tuomet – 4 savaitės svetainei programuoti bei sprendimams vystyti, ir likusios 2 savaitės paskutiniams pakeitimams ar korekcijoms. Pasak K. Jarmolovskio, kebliausias laiko klausimas būna pradedančiajam programuotojui, nes dėl patirties trūkumo jis neskiria pakankamai laiko darbo užduočiai apgalvoti, nesuplanuoja strategijos, nenumato visų pasekmių, todėl neretai tenka grįžti ir perdaryti jau sukurtus sprendimus.
3 tendencija: augs mobiliųjų svetainių ir aplikacijų skaičius. K. Jarmolovskio teigimu, svetainių pritaikomumas mobiliesiems įrenginiams tik gerės. Remiantis statistika, 2017 m. vidutiniškai per dieną žmogus naršydamas mobiliajame telefone praleido apie 4 valandas, iš kurių apie valandą skyrė mobiliosioms svetainėms. Šiais metais šie rodikliai augs ir vis daugiau verslų skirs investicijų mobiliosioms svetainių versijoms.
„Taip pat tarp smulkių projektų ir verslų atstovų toliau populiarės platformos, kurios iš dalies konkuruoja su mobiliosiomis svetainėmis. Dažnu atveju kuriant mobiliąsias svetaines keblumų kelia tai, kad sprendimai tinkamai atrodyti turi tiek ant 32 colių įstrižainės monitorių, tiek ant 4 colių išmaniųjų telefonų ekranų. Pavyzdžiui, „Facebook“, „Instagram“, „Etsy“, „Youtube“ ir kitos platformos iš anksto tuo pasirūpina, o tai didelis pranašumas. Tačiau šioms platformos ne visada pavyksta išpildyti visus projektų poreikius, todėl interneto svetainės vis tiek lieka nepakeičiamos, nes nėra suvaržytos platformų taisyklėmis“, – sako K. Jarmolovskis.
4 tendencija: augs virtualios realybės (VR) sprendimai. „Nors papildomos tikrovės ir virtualios realybės elementus turinčias svetaines kurti kol kas yra pakankamai brangu, šiandieniniame programuotojų pasaulyje tai tampa vis prieinamiau. Prognozuojama, kad 2018 m. visame pasaulyje VR vartotojų skaičius išaugs iki daugiau nei 171 mln. ir prie to nemaža dalimi prisidės programuotojai“, – pasakoja specialistas.
Anksčiau VR vartotojams buvo prieinama tik turint brangią įrangą: specialius VR akinius, valdiklius ir aplikacijas. Tačiau jau kuris laikas stengiamasi virtualią realybę daryti kuo prieinamesnę. Puikus to pavyzdys yra „Google CardBoard“ – iš kartono ir lęšių sudedama nedidelė konstrukcija, į kurią įdėjus telefoną sukuriamas VR įrenginys. Taip pat 2017 m. buvo stipriai patobulinta „WebVR“ technologija, kuri leidžia VR išbandyti kone visiems besinaudojantiems interneto naršyklėmis. Sukurti įrankiai, tokie kaip „A-Frame“, „Sketchfab“, „Vizor“ ir kt., programuotojams leis sugaišti vis mažiau laiko kuriant naujas VR patirtis. Pasak K. Jarmolovskio, kol kas Lietuvoje šių svetainių bumo nematyti, tačiau gera patirtis įkvepia tobulėti. Keli gerieji VR pavyzdžiai yra Renwick'o Galerijos WONDER paroda, skrydis „Google“ žemėlapyje, interaktyvi kinematografija.
5 tendencija: ir toliau gerės UX (vartotojų patirtis). Pasak programavimo mokyklos specialisto, interneto svetainės taps labiau personalizuotos. „Galėjote ir anksčiau pastebėti, kad internete bandoma pažinti ir prisiminti jus bei pateikti jums pritaikytą turinį arba kažkokią kitą informaciją. Tuo ypač naudojosi elektroninės parduotuvės bei socialiniai tinklai. Tokios svetainės šiemet bus dar labiau pritaikytos prie kiekvieno vartotojo elgesio bei interesų. Taip pat vartotojų patirtis vis labiau bus gerinama ir iš dizaino pusės, atsižvelgiant į įvairius kriterijus: pavyzdžiui, aplikacijų spalva bei raidžių dydis bus nustatomas pagal vartotojo amžių arba paros laiką“, – įžvalgomis dalijasi K. Jarmolovskis.
Daugiausia dėmesio gerinant UX interneto svetainėse bus skirta laikui taupyti. Specialistas pastebi, kad net ir mus, lietuvius, turinčius kone sparčiausią internetą pasaulyje, erzina, kai tenka palaukti papildomas kelias sekundes bandant atidaryti puslapį. „Žmonės vis labiau vertina laiką ir atlikti tyrimai rodo, jog vidutinis svetainės lankytojo dėmesio intervalas vienoje svetainėje yra vos 8 sek. Tad svetainių kūrėjų iššūkis yra spartinti turinio pateikimą vartotojui ir išlaikyti jo dėmesį pasitelkiant estetiškus vizualius sprendimus bei intuityvią navigaciją“, – teigia K. Jarmolovskis.