Į paskelbtą įspūdingą pirkimą dėmesį atkreipė tinklaraštis „Dansu Dansu“.
„Štai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą „Socialinės reklamos, skirtos patyčių prevencijai, sukūrimas ir transliavimas socialiniuose tinkluose“, kurio numatoma vertė be PVM: 247 934.00 EUR (kažkaip tie skaičiai prastai skamba, bet realiai tai yra ketvirtis milijono).
Per daug nedetalizuojant, iš tiekėjo tikimasi, kad jis „Youtube“ kanale ištransliuos du jau sukurtus klipus po 250 000 kartų, kas yra daugiausiai kiek, 5 000 eurų? Plius reikia 6 influencerių, kurie „TikTok“, „Youtube“ ir „Instagram“ viso padarys 16 įrašų, kas yra minimum po vieną daužtą BMW X3 už kiekvieną įrašą“, – ironizavo tinklaraščio autoriai.
M360 paprašius patikslinti, kuo grindžiama tokia suma, ŠMSM teigė, kad įsivėlė klaida, apie kurią jau pranešta potencialiems paslaugos teikėjams.
„Minimame viešajame pirkime buvo nurodyta klaidinga suma, turi būti ne 247.934 eur, o 24.793,4 eur.“. Paslaugos teikėjas, kuris įgyvendins kampaniją, turės internete reklamuoti 2 sukurtus vaizdo klipus, o taip pat pasitelkti nuomonės formuotojus, sukurti ir jų paskyrose paskelbti ne mažiau kaip 6 originalius įrašus socialiniame tinkle „Instagram“, ne mažiau kaip 6 įrašus socialiniame tinkle „Tik-tok“ ir ne mažiau kaip 4 originalius įrašus socialiniame tinkle „Youtube“, t.y. viso ne mažiau kaip 16 įrašų“, – teigiama Ministerijos komentare.
Klipus, kuriuos reikės transliuoti, pernai jau sukūrė konkursą laimėjusi agentūra „VRS WPI Vilnius“. Tada konkurso sąlygose buvo nurodytas komunikacijos kampanijos rezultatas – „90 proc. bendrojo ugdymo mokyklų vadovų žino apie „Patyčių dėžutę“; 100 pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą teikiančių mokyklų kampanijos metu įsidiegia „Patyčių dėžutę“. Ministerija kol kas neatsakė, ar šį tikslą pavyko pasiekti.
Šiemet skelbiamame konkurse nurodoma pasiekti paauglių ir jų tėvų auditorijas.
Komunikacijos agentūros „Nomoshiti“ atstovas Paulius Rymeikis sakė, kad jei iš tiesų buvo tiesiog įsivėlusi techninė klaida, tai visiškai keičia tai, kaip tu žiūri į keliamus reikalavimus. Visgi, jis pastebi, kad net jei surinkti norimus 250 tūkst. parodymų „Youtube“ yra gana nesudėtinga už maždaug 1700-2000 eurų, iškyla klausimus, ar visada tai prasmingas rodiklis.
„Labai didelė tikimybė, kad tų klipų niekas nepamatytų. Mes, pavyzdžiui, irgi vienai kampanijai buvome įsipareigoję surinkti 100 tūkst. peržiūrų, tą padarėme labai greitai, per porą dienų, sulaukėme nulio „like“, „dislike“ ir komentarų, ir tuo pabaigėme“, – juokėsi jis, primindamas, kad daug žmonių tiesiog praleidžia reklamas, o kai kurie jas visai blokuoja.
Tai, kad ŠMSM nusprendė pasitelkti ir influencerius, jaunimo pamėgtus socialinius tinklus kaip „TikTok“ ar „Instagram“, P. Rymeikis vertina kaip teigiamą aspektą: „Iš to, kas surašyta, atrodo, kad jiems ta dalis įdomesnė ir ties tuo jie ruošiasi padirbėti“.
Tai, kad influenceriams tenka mokėti ir už socialinę reklamą, pasak jo, yra įprasta praktika – nors pasitaiko išimčių, kai influenceriai prisideda savo noru, tačiau dažniausiai paskelbus viešus konkursus žinoma, kad komunikuojama bus už sutartą mokestį.
„Kai yra viešai paskelbiamas konkursas, ir visi influenceriai mato, kad yra galimybė užsidirbti, yra tam skirti pinigai, būtų labai keista, jei jie tai darytų nemokamai“, – kalbėjo P. Rymeikis.