Prekės ženklo kūrimo svarba dar labiau auga
„Optimist Group Estonia“ generalinis direktorius Magnusas Luzhkovas pabrėžia, kad prekės ženklo kūrimo svarba auga, ypač tarp mažų ir vidutinio dydžio įmonių. „Verslininkai skiria daugiau dėmesio kurdami emocijas, siejamas su jų prekės ženklais, tiek per pačią prekės ženklo esmę, tiek per jo įpakavimą. Taip pat vis daugiau brandžių kompanijų dairosi už savo šalių sienų ir stengiasi plėsti verslus pasinaudodami franšizės koncepcija“, – teigia jis.
M. Luzhkovas priduria apgailestaujantis, kad tam tikri mažmeninės prekybos atstovai, kurių veiklos principas yra pagrįstas „pasidaryk pats“ filosofija, kuriuos per pastaruosius metus įsigijo Lietuvos verslininkai, iš esmės fokusuojasi tik į kainų kampanijas. „Man tiesiog skauda žiūrėti, kaip labai rūpestingai kurti prekės ženklai smunka žemyn dėl tokio neteisingo požiūrio”, – priduria jis.
Klientai tikisi daugiau integracijos tiek agentūrose, tiek skirtingose rinkose
„DDB Latvia“ vykdantysis direktorius Andris Rubinsas kaip vieną ryškiausių tendencijų išskiria integraciją. „Klientai agentūrose ieško tokių komandų, kurios galėtų visapusiškai pasirūpinti vartotojų patirtimi, susijusia su prekės ženklu. Kai kartu dirba penkios skirtingos agentūros, kiekviena iš jų pasiūlo nedidelę savo dalį bendroje dėlionėje, rezultatas gali būti kiek chaotiškas – todėl klientai ieško, kaip integruoti užduotis ir sutelkti jas visas po vienu stogu. Paraleliai, pastebiu integracijos procesus visose trijose Baltijose šalyje ir stiprų šioms šalims skirtų strategijų poreikį. Matome, kad bus paskiriamas vienas rinkodaros vadovas visoms Baltijos šalims, viena prekės ženklo agentūra ir visam regionui bus taikomos bendros unifikuotos reklamos kampanijos“, – prognozuoja jis.
Tarptautiniai prekės ženklai turi naudotis vietiniais veidais
„Huawei“ verslo grupės Baltijos šalyse rinkodaros vadovė Dasha Karpilovich pastebi, kad milžinišku iššūkiu tampa globalaus ir lokalaus požiūrio integracija: „Kiekvienoje rinkoje tikimasi, kad prekės ženklas taps vietiniu, tai reiškia, nebus galima visur naudoti tokios pačios vaizdinės medžiagos ar tokių pačių žinučių. Žmonės ieško pažįstamų veidų – vietinių influencerių ir nuomonės lyderių (ypač, kai kalbame apie ryšius su visuomene ar socialines medijas). Taigi, turime rasti balansą tarp globalumo ir lokalumo, ir ten, kur svarbu atsižvelgti į vietos ypatybes, pasirinkti lankstesnius kanalus. Būtent čia didelis vaidmuo tenka ryšiams su visuomene ir socialinėms medijoms. Šiuo atžvilgiu tradicinė medija yra tiesiog per brangi“.
Klientai yra nusiteikę mokėti už strateginį konsultavimą
„AGE Com“ reklamos holdingo vadovas Andris Blaka optimistiškai vertina Baltijos šalių reklamos industrijos perspektyvas. „Palyginus su situacija prieš vienerius ar dvejus metus, reklamos industrijos padėtis yra kur kas geresnė. Klientai kažkaip suprato, kad jiems reikia kokybiškų kūrybinių produktų, ne tik atskirų pavienių reklamų medijoje ar bet kokio reklaminio stendo. Gerai papasakotos istorijos ir strategijos turi didelę paklausą. Per pastarąją krizę rinkodaros sprendimus priiminėjo žmonės, neturintys nieko bendro su rinkodara. Kaina buvo svarbesnė nei kokybė, ir nors taip dažnai yra ir dabar, pastebiu milžinišką pagerėjimą. Reklamos agentūrų ir verslo konsultantų pozicijos akivaizdžiai tvirtėja“, – įsitikinęs jis.
Didelės kompanijos stiprina rinkodaros pajėgas organizacijos viduje
„Telia Estonia“ rinkodaros vadovas Ranno Pajuri pasakoja, kad jų kompanija neseniai atidarė savo vidinį medijų planavimo departamentą. „Mes sėkmingai perėmėme didžiąją dalį kampanijų iš mūsų medijų planavimo agnetūrų ir pirmieji rezultatai yra daug žadantys. Aš esu beveik tikras, kad daugelis didžiųjų reklamos užsakovų netrukus bent iš dalies rūpinsis reklama savo viduje turimos pajėgomis, o tai, kad jie patys planuos reklamą, yra gana lengvai numatoma ateitis“, – sako jis.
Apdovanojimai nevirsta pinigais
„Not Perfect Vilnius“ vadovas Paulius Senūta pastebi, kad nors agentūros labai norėjo apdovanojimų už kūrybinį darbą, bet galiausiai jis neatsipirko. „Prieš kelerius metus lietuviškos agentūros „Milk“ ir „Not Perfect“ bandė aplenkti viena kitą ir laimėti daugiau tarptautinių apdovanojimų. Tas entuziazmas dabar dingo: tai nebuvo labai sėkmingas verslo modelis, nes apdovanojimai nebūtinai virsta eurais ar doleriais“, – kalba jis.
Kūrybinės agentūros buria skaitmenines ir technologijų komandas
„Adfingers Vilnius“ kūrybos vadovas Aurimas Preilauskas sako, kad didysis poslinkis įvyko į skaitmeninių sprendimų pusę – pasak jo, klientai ieško realių, specifinei industrijai pritaikomų ekspertinių žinių, pavyzdžiui, rinkodaros automatizacijos: „Tradicinės kūrybinės agentūros žengia į skaitmeninę ir apskritai technologijų erdvę, ir tam samdosi ekspertus“.
A. Preilauskas taip pat prognozuoja mažesnių socialinės medijos platformų stiprėjimą. „Nors „Facebook“ ir „Instagram“ vis dar dominuoja socialinės medijos scenoje, daug prekės ženklų eksperimentuoja su mažesniais socialiniais tinklais kaip „TikTok“ ar „Snapchat“. Pavyzdžiui, „Ikea“ neseniai turėjo labai sėkmingą kampaniją „Airbnb“ platformoje“, – pasakoja jis.
Daugiau apie „Balticbest“ rasite čia.
