Įvertino reklamą „Nedėk skerso“: kalbėdami taisyklinga kalba tiek dėmesio nebūtų sulaukę

Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose paskelbė kampaniją „Nedėk skerso. Nestatyk paspirtuko skersai* tako“. Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sako, kad reklama iš tiesų provokuoja, yra ant ribos, bet jos kalba būtent tokia, kokią vartoja ir paspirtukininkai.

Vilniaus miesto savivaldybės „Facebook“ paskyroje reklama patalpinta praėjusios savaitės pabaigoje. Kampanija sulaukė nemažai dėmesio – vieni gyrė, kiti kritikavo pagrindinį reklamos šūkį „Nedėk skerso“.

Aštri frazė pasirinkta neatsitiktinai

Kampanijos „Nedėk skerso. Nestatyk paspirtuko skersai* tako“ tikslas – sparčiai augančios paspirtukų vairuotojų bendruomenės sąmoningumo didinimas.

„Reklamą sudaro ne tik šūkis, bet ir „Paspirtukininko Biblija“ – taisyklės, kurių laikantis paspirtukai netaps žalingi miestui. Kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad tokia grėsmė reali“, – dėsto Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas.

Pasakymas „nedėk skerso“ skamba dviprasmiškai – kai kurie socialinių tinklų vartotojai pasipiktino reklama ir nepraleido pro akis. Vis dėlto K. Žukauskas kalba, kad aštresnės frazės pasirinktos neatsitiktinai.

„Tokiu būdu atkreipiamas dėmesys ir išsiskiriama iš milžiniško informacijos srauto, kuris mus pasiekia kasdien. Be to, ji pasirinkta orientuojantis į norimą pasiekti auditoriją. Savaime suprantama, kad kita auditorija galėjo turėti įvairių vertinimų, tačiau mes susidūrėme su daug daugiau teigiamų reakcijų – ypač žvelgiant į tikslinę auditoriją, todėl kampanijos startą vertiname kaip pavykusį“, – komentuoja jis.

Įprasta didaktika nebūtų pasiekusi tikslinės auditorijos

K. Žukauskas pažymi, kad įprastas sakinys „Vilniaus miesto savivaldybė sukūrė taisykles paspirtukų vairuotojams“ perpildytoje informacijos kasdienybėje būtų nugulęs toli nuo tikslinės grupės ir nebūtų pasiekęs norimo rezultato: „Kaip ir su kampanija „Vilnius – The G-spot of Europe“ – normalu, kad ryškesnės ir aštresnės kampanijos sulaukia įvairių reakcijų.“

Tiesa, K. Žukausko teigimu, kampanija „Nedėk skerso. Nestatyk paspirtuko skersai* tako“ nesiekė provokuoti – norėjo užmegzti dialogą su paspirtukininkais.

Kalbėdamas apie kūrybos procesą, Vilniaus mero patarėjas sako, kad reklamos idėja kilo iš socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėto komentaro.

„Ją aptarėme savivaldybėje su komunikacijos specialistais, pasiklausėme kelių komunikacijos kolegų išorėje, taip pat idėją pristatėme ir paspirtukų nuoma užsiimančioms bendrovėms – visų jų nuomonė buvo teigiama, todėl ši kampanija išvydo dienos šviesą. Reklamos įgyvendinimui naudoti tik savivaldybės resursai ir dizaineris“, – priduria jis.

Žmonių reakcijai reikia dirgiklių

Anot komunikacijos eksperto A. Katausko, šiuo metu apskritai vyrauja dviprasmiškos reklamos, kurios kartais peržengia ribą, tačiau tam yra keli paaiškinimai.

„Pirma, triukšmas yra labai didžiulis, informacinė aplinka perpildyta informacijos, o tam, kad sulauktum dėmesio ir jį išlaikytum ilgiau nei keletą sekundžių, tau reikalingas provokavimas, stiprus dirgiklis, kuris gali priversti žmones reaguoti“, – aiškina specialistas.

Jo teigimu, kitas dalykas – su socialinės medijos įsigalėjimu negalime sulaukti maksimalaus pritarimo ar visiško atmetimo: visą laiką bus tie, kurie pritars, bus tie, kurie vertins dviprasmiškai ir t. t.

„Šis fenomenas prasideda tada, kai tie, kurie nepritaria, yra kur kas aktyvesni nei tie, kurie pritaria. Tai suvokiama visoje komunikacijoje – jei kažkas nepritaria tavo veiksmams, jie nori išreikšti savo nuomonę, vartoja agresyvesnę kalbą. Ar tai būtų reklaminė kampanija, informaciniai ar visuomeniniai dalykai. Pavyzdžiui, savaitgalį vyko „Baltic Pride“. Matėme, kad tie, kurie nusistatę neigiamai, plyšo nuo noro pasisakyti.

Trečia – kai naudojame tam tikrus išsireiškimus, kurie yra dviprasmiški, susiję su vienu ar kitu dalyku, dažnai seksualine potekste, o šiuo atveju, sakyčiau, kad žargonizmu, turinčiu užkoduotą informaciją“, – kalba komunikacijos ekspertas.

Iš žargono išspaudė viską, ką gali

Anot A. Katausko, į Vilniaus savivaldybės reklamą „Nedėk skerso. Nestatyk paspirtuko skersai* tako“ buvo sureaguota per jautriai, nes žmonės nevengia šio išsireiškimo savo kalboje ar girdi jį artimoje aplinkoje.

„Tai nutaikyta į auditoriją, kuri dažniausiai naudojasi paslauga, t. y. paspirtukais. Jais važinėja būtent socialinių tinklų auditorija, šiuolaikiški žmonės. Šis žingsnis, taip, provokuoja, yra ant ribos, bus keletas ar daugiau įžeistų, bet dėmesio kampanija sulaukė tiek, kiek nebūtų sulaukusi, jei būtų pašnekėta lietuvių kalbos komisijos suderintu tekstu.

Tai, kad kyla diskusija, padeda išplėsti žinutės plotį ir pasiekiamos auditorijos per skirtingus kampus spektrą. Šiuo atveju, manyčiau, kad nematome peržengtų ribų ten, kur negalime peržengti, pavyzdžiui, kai prasideda seksizmas, įžeidinėjami žmonių jausmai. Čia yra tai, ką naudojame patys“, – sako A. Katauskas.

Kaip pasakoja specialistas, „nedėk skerso“ – žargonizmas, slengas, kurių oficialioje kalboje nenaudojame: „Tačiau atsižvelgiant į problemą, tikrai būtina papildoma sklaida, nukreipta į socialinius tinklus. Manau, kad ši reklama sulauks sėkmės, o vertintojų bus įvairių.“

Komunikacijos ekspertas tikina, kad žodžio „skersai“ pakartojimai reklamoje – tyčiniai. Jie dar labiau provokuoja, nes patys reklamos skleidėjai žino, apie ką kalbama: „Negaliu nieko sakyti kūrėjams – jie iš išsireiškimo išspaudė viską.“