Visame pasaulyje atsiskaitymai mokėjimo kortele – įprasta praktika, tačiau Lietuvoje atsiskaitymus grynaisiais pinigais elektroniniai mokėjimai keičia labai lėtai. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. du trečdaliai mokėjimo kortelių lėšų buvo pasiimta iš bankomatų ir trečdalis išleista atsiskaitant mokėjimo kortelėmis. Toks mokėjimo kortelių naudojimo atsiskaitymams intensyvumas – vienas mažiausių visoje ES, nors šiuo metu Lietuvoje išleistų mokėjimo kortelių skaičius viršija gyventojų skaičių – 2015 m. pabaigoje vienam gyventojui teko 1,2 mokėjimo kortelės. Specialistai sutaria, kad šią statistiką pagerinti ir kortelių naudojimą aktyvinti galėtų inovatyvesni atsiskaitymo įrankiai bei finansinio vartotojų raštingumo didinimas.
Lietuviai vis dar vengia elektroninių atsiskaitymų
Lietuvos banko atliktos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos duomenimis, bent vienos rūšies mokėjimo kortelę 2015 m. turėjo 92 proc. apklaustųjų, turinčių sąskaitą kredito įstaigoje. Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis atsiskaitoma retai – vienam ES gyventojui tenkančių mokėjimų skaičius kitose ES šalyse yra beveik 60 proc. didesnis nei Lietuvoje, o kai kurios ES valstybės, tokios kaip Švedija, Danija, Suomija ar Jungtinė Karalystė, lenkia mūsų šalį net 3-4 kartus. Vis dėlto šis rodiklis pamažu gerėja.
Lietuviai elektroninių atsiskaitymų rinkoje dar labai konservatyvūs ir prioritetą vis dar teikia gryniesiems pinigams, kai tuo tarpu Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje turėti grynųjų kišenėje yra neįprasta – toks atsiskaitymo būdas suprantamas kaip labai nesaugus ir keliantis stresą. Šioje šalyje daug kur grynaisiais atsiskaityti tiesiog neįmanoma, nes jų nepriima nei parduotuvės, nei banko skyriai. Švedija yra septinta šalis pasaulyje pagal internetinio ir kortelių mokėjimo populiarumą, o sąrašo viršūnėje – JAV, Suomija ir Nyderlandai, tad Lietuvai dar yra kur pasitempti.
„Šiuo metu išsivysčiusios ekonomikos šalyse sprendžiamas kokybiškesnių elektroninių atsiskaitymų klausimas, o ne grynųjų pinigų išgyvendinimas – ta tendencija jaučiama ir Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje. Kaip viena iš nerimą keliančių mokėjimo kortelių savybių dažnai nurodomas elektroninis sukčiavimas, kai perimami prisijungimo duomenys ir pirkėjų sąskaitos būna ištuštinamos. Tačiau Lietuvos banko atlikta gyventojų mokėjimo įpročių apklausa parodė, kad 2015 m. nuo apgaulės, vagystės ar sukčiavimo, susijusių su mokėjimo kortelėmis, nukentėjo 2 proc. apklaustųjų, dar mažiau gyventojų – 0,1 proc. – susidūrė su šiomis grėsmėmis naudodamiesi internetine bankininkyste. Todėl itin svarbu skatinti lietuvių pasitikėjimą naujų finansinių įrankių patikimumu ir saugumu, juo edukuojant apie elektroninio atsiskaitymo privalumus“, – sako finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius.
Grynuosius pinigus „išguitų“ išmanios technologijos ir finansinė drausmė
„Tokį sąlyginai žemą sukčiavimo lygį iš dalies paaiškina palyginti nedidelis mokėjimo kortelių naudojimas elektroninėje prekyboje, nes Lietuva kol kas atsilieka nuo kaimynų siūlomų elektroninės prekybos galimybių. Atsiskaitant už elektroninės prekybos sandorius negrynaisiais pinigais, Lietuvoje dominuoja „Bank link“ paslaugos, kai pirkėjas iš prekybininko interneto svetainės nukreipiamas į banko, kuriame jis yra atsidaręs sąskaitą, internetinės bankininkystės svetainę, ir joje atlieka mokėjimą. Tačiau ši paslauga pirkėjui papildomai kainuoja, nes taikomas pavedimo įkainis už mokėjimą per interneto banką. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. Lietuvoje inicijuota 421,5 mln. mokėjimo operacijų, arba 145 mokėjimo operacijos vienam gyventojui, todėl finansinių paslaugų teikėjai tobulina atsiskaitymo procesą – siekia, kad jis truktų daug trumpiau ir vartotojui nieko nekainuotų“, – sako Elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas.
Anot jo, išmanus elektroninis atsiskaitymas nevyksta taip, kaip norėtųsi, ir dėl to, kad Lietuvos elektroninės parduotuvės dažnai nesuteikia galimybės atsiskaityti kortele, bet siūlomi kiti būdai – mokėjimas naudojantis „Bank link“ paslauga ar grynaisiais pinigais, pristačius prekę. Tai populiaru tik Lietuvoje ir tokiose šalyse, kaip Lenkija, Vengrija, Rumunija.
„Pagal interneto vartojimą ir e-komercijos svarbą, Lietuva yra Europos vidutiniokė, tačiau vidutinis lietuvis internete perka rečiau už vidutinį anglą vien dėl skirtingos perkamosios galios. Tuo galima grįsti ir prekių krepšelių skirtumą: jeigu lietuvio krepšelyje dominuoja pirmo būtinumo prekės ar paslaugos, užsienio vartotojas atliks daugiau impulsu grįstų pirkimų. Tam įtakos turi ir finansinė drausmė bei turimi finansiniai įrankiai. Iš esmės žmonės naudojasi tuo, ką turi, ką yra įpratę naudoti, tačiau patirtis rodo, kad atsiradus naujiems mokėjimo būdams, Lietuvoje jie turi nemažai šansų prigyti, nes vartotojų elgsenos internete įpročiai dar tik formuojasi“, – sako e. komercijos konsultantas V. Vorobjovas.
Pasak jo, lietuvių finansinis išprusimas nėra pakankamas, tačiau tam įtakos gali turėti ir palyginti nauji technologijų vartojimo įgūdžiai. Tai labai gerai atsiskleidžia panagrinėjus skirtingų kartų atsiskaitymo įpročius: vyresnė karta yra konservatyvesnė, atsargesnė, jiems priimtiniau atsiskaityti vietose, kurios jiems yra įprastos, žinomos ir patikimos, todėl vyresni žmonės finansinius mokėjimus vykdo banko ir pašto padaliniuose. Visai kitaip elgiasi jauni žmonės, kurie greitai atranda naujoves ir, taupydami laiką bei siekdami patogumo, naudojasi elektroniniais atsiskaitymo būdais. Kaip teigia V. Vorobjovas, abiems amžiaus segmentams aktualios sąlygos atsiskaityti patogiau: suteikiant patogų ir paprastą būdą vyresniems bei dėl finansinės drausmės edukuojant jaunesnius.
Atsiskaitymų rinkos ateitis – išmanūs mokėjimai
„Šiuo metu pasaulio finansų rinkose vyksta tam tikri ryškūs pasikeitimai, nes vartotojai nori turėti galimybę rinktis ir ieško sprendimų, geriausiai atitinkančių jų lūkesčius – kurie būtų patogesni, greitesni, modernesni ir pigesni. Negana to, sprendimas turi būti greitas ir kitoks nei anksčiau buvusieji – tai skatina verslą ieškoti naujų būdų ir galimybių patenkinti kliento poreikiams, nes seni pradeda nebeveikti. Kurį laiką mokėjimų rinkoje dominavo bankai, jie turėjo puikų paslaugų krepšelį ir mokėjimo kortelių monopolį, tačiau procesai buvo šiek tiek nelankstūs. Dabar finansinės institucijos stengiasi koncentruotis į vieną ar kelias bankų atliekamas funkcijas ir pasiūlyti pigesnį bei greitesnį sprendimą“, – pasakoja „Mokilizingo“ komercijos vadovas S. Kuliešius.
Pasak jo, tai galioja ir pirkimui lizingu, mat iki šiol šis procesas buvo neįsivaizduojamas be eilių prekybos centruose, norint sudaryti sutartį su prekės ar paslaugos teikėju. Užsienyje dažnas prekybos centras ar didesnė parduotuvė siūlo savo ženklu pažymėtas kredito korteles, kuriomis klientas gali atsiskaityti jų prekybos vietose iškart – kaip mokėtų savo banko kortele, tačiau Lietuvoje to nebuvo.
„Stebėdami Lietuvos finansų rinkos pokyčius – didėjančią vartotojų perkamąją galią, kintančius jų įpročius atsiskaitant internetu ir augantį e. komercijos potencialą, esame priversti ieškoti naujų būdų vartotojų patirčiai pagerinti. Vienas iš naujausių įrankių – lizingo kortelė su NFC technologija. Už mažos vertės pirkinius atsiskaitant „Mokilizingo“ kortele naujos kartos kortelių nuskaitymo terminaluose, palaikančiuose NFC, nereikia vesti PIN kodo – užtenka kortelę sekundei priglausti prie skaitytuvo, – sako S. Kuliešius. – Tuo tarpu atsiskaitydami už didesnės vertės pirkinius, lizingo kortelės turėtojai išvengia eilių parduotuvėse ir nežinomybės, ar pavyks norimą daiktą įsigyti lizingu – nebereikia sudaryti lizingo sutarčių, nes atsiskaitant „Mokilizingo“ kortele užtrunkama tik tiek, kiek atsiskaitant bet kuria kita mokėjimo kortele – užtenka įvesti kortelės PIN kodą.“
Naujoji kortelė suteikia galimybę pirkti lizingu internetu ir bet kurioje Lietuvos ar užsienio parduotuvėje, kurioje priimamos tarptautinės „MasterCard“ mokėjimo kortelės. Pasak S. Kuliešiaus, nepriklausomai nuo to, ar kortelės turėtojas ja atsiskaitinėjo mūsų šalyje, ar svetur, visą informaciją apie savo išlaidas ir pinigų likutį jis gali matyti internete prisijungęs prie savo „Savitarnos“ paskyros, todėl tai leidžia ne tik patogiai, bet ir atsakingai planuoti savo išlaidas bei naujus pirkinius.
„Esu įsitikinęs, kad patogūs, nauji finansiniai įrankiai, edukacija ir įsiklausymas į besikeičiančius vartotojų poreikius padės užsitarnauti vartotojų pasitikėjimą ir skatins juos išbandyti rinkos naujoves be rizikos baimės“, – sako „Mokilizingas“ komercijos vadovas S. Kuliešius.
