Kurios šalies teismai turėtų nagrinėti ginčą?
Pagal bendrąją taisyklę su ieškiniu į teismą kreipiamasi pagal atsakovo gyvenamąją (juridinio asmens buveinės) vietą. Alternatyviai, pagal Europos Sąjungoje taikomą 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui ieškinys gali būti pareikštas ir pagal žalos atsiradimo vietą.
Kokia yra teismų praktika?
Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad įkėlus fizinio asmens teises galimai pažeidžiantį turinį į interneto svetainę, toks asmuo turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tos valstybės, kur yra jo interesų centras, teismuose. Fizinio asmens atveju interesų centras paprastai atitinka nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
Tačiau tokio asmens interesų centras taip pat gali būti ir valstybėje narėje, kur jis gyvena ne nuolat, nes kiti veiksniai, tokie kaip profesinės veiklos vykdymas, gali sukurti itin glaudų ryšį su tokia valstybe (2011 m. spalio 25 d. ETT sprendimas byloje eDate Advertising ir kt., C-509/09 ir C-161/10). Interesų centro vietoje asmuo turi tam tikrą reputaciją, todėl būtent toje vietoje asmeniui padaroma didžiausia žala.
Dėl ekonominę veiklą vykdančio juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tokio juridinio asmens interesų centras turi atitikti vietą, kur jo komercinė reputacija yra labiausiai pripažinta.
Taigi toks interesų centras turi būti nustatomas atsižvelgiant į vietą, kur toks juridinis asmuo vykdo didžiąją savo ekonominės veiklos dalį ir ji nebūtinai sutampa su jo oficialia buveinės vieta ( 2017 m. spalio 17 d. ETT sprendimas byloje Bolagsupplysningen OÜ, C-194/16). Todėl toks juridinis asmuo gali iškelti bylą pažeidėjui pagal žalos atsiradimo vietą, t. y. kreiptis su ieškiniu į valstybės, kurioje vykdo pagrindinę savo veiklos dalį, teismus ir reikalauti pašalinti socialiniame tinkle paskelbtus komentarus bei atlyginti visą patirtą žalą.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas spęsdamas bylą, kurioje Lietuvoje reziduojantis užsienietis (Ukrainos pilietis) pareiškė ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo Rusijos Federacijos piliečiui (2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-89-916/2021), išaiškino, kad tokiu atveju gali būti kreipiamasi į teismus tos valstybės, kuri yra: (i) neteisėtų veiksmų fizinio atlikimo vieta, t. y. kur buvo atliktas fizinis įrašo paviešinimo socialiniame tinkle veiksmas. Ši vieta dažniausiai sutampa su atsakovo gyvenamąja (buveinės) vieta; arba (ii) valstybė, į kurią yra nukreipta atitinkama publikacija (vertinama atitinkamo interneto resurso lankytojų pasiskirstymo geografija, lankomumo statistika, informacijos kalba ir turinys, aktualumas tam tikrai vietai ar regionui ir kt.).
Ši vieta dažniausiai bus ieškovo gyvenamoji (buveinės) vieta; arba (iii) valstybė, kurioje atitinkama informacija buvo jos adresatų sužinota, nes būtent šioje vietoje dažniausiai atsiras žala. Šis jurisdikcijos pagrindas taip pat dažniausiai atitiks nukentėjusio asmens gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl nepaisant to, kad Rusijos Federacijos pilietis per savo socialinio tinklo „Twiter“ paskyrą paskleidė asmenį žeminančią informaciją rusų kalba, Lietuvoje reziduojantis asmuo dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismus Lietuvoje, kadangi būtent čia turi interesų ir turi reputaciją. Savo ruožtu, teismas Lietuvoje turės įvertinti, ar ieškovo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala, t. y. ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama tikrovės neatitinkančios ir žeminančios informacijos apie ieškovą sklaida.
Ar galima pasirinkti bet kurią šalį?
Esant galimybei pasirinkti konkrečios valstybės teismą, į kurį būtų galima kreiptis su ieškiniu dėl garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo, asmuo turi sąžiningai naudotis šia teise. Teismas konkrečiu atveju taip pat vertins, ar ieškovas, kreipdamasis į tos valstybės teismą, siekia sąžiningai naudotis teise į teisminę gynybą, ar tiesiog pasirinko maksimaliai jam palankiausią teismą dėl kokių nors taktinių tikslų. Sąžiningas naudojimasis teise atskiriamas nuo taktinio bylinėjimosi atsižvelgiant į tai, ar asmuo atitinkamoje jurisdikcijoje turi reputaciją, kurią reikia ginti, ir ar informacijos išplatinimas toje jurisdikcijoje buvo tokio masto, kad padarė asmeniui realios žalos.