– Kodėl reikalingi eksperimentai įgyvendinant įvairias idėjas?
– Gyvename sudėtingame pasaulyje, kur sprendžiamos labai komplikuotos problemos. Praėjo laikai, kai galėjome tiksliai pasakyti koks sprendimas galėtų veikti konkrečioje situacijoje. Taigi, užuot investavus daug laiko ir pinigų, eksperimentavimas leidžia turimas idėjas ar sprendimus išbandyti mažesne apimtimi ir greičiau. Anksčiau žmonės rečiau testuodavo ir eksperimentuodavo su iki galo neišvystytomis idėjomis. Šiandien, kai pasaulis taip greitai keičiasi ir problemos labai sudėtingos, vis dažniau pasitelkiame prototipus arba eksperimentus: sukuri pirmą versiją ir parodai klientui, partneriui, darbuotojui, o tada mokaisi iš grįžtamojo ryšio, tobulini turimą versiją. Taip palaipsniui, kaip dedant konstruktoriaus detalę prie detalės, sudėlioji savo idėją. Eksperimentai ne tik leidžia greičiau judėti procese, bet ir pasiekti geresnių rezultatų.
– Regis, pasaulyje jau viskas sukurta. Iš kur pasisemti naujų idėjų?
– Steve’as Jobsas sakė, kad tikrasis kūrybiškumas yra dviejų iki tol nesujungtų dalykų sujungimas. Taigi, reikia ieškoti kas pasaulyje jau sukurta ir esamus sprendimus taikyti kitame kontekste, kitiems rinkos segmentams, galvoti kuo jūsų idėja pranašesnė, su kokiu kitu verslo ar idėjos elementu ją galima sujungti ir gauti naują, patrauklų sprendimą. Pavyzdžiui, ar kada susimąstėte, kaip buvo įkurta apgyvendinimo platforma „AirBnB“? Svečius su nakvyne mes namuose visada priimdavome (gal dabartinės kartos mažiau), kažkas sugalvojo, kad galima priimti nakvoti ir svetimus žmones. Tai nebuvo nauja idėja, bet ji buvo pritaikyta šių dienų realybei. Kitas pavyzdys – „Facebook“. Draugai visada dalindavomės nuotraukomis, nuotraukose pamatydavome kitus žmones, prašydavome su jais mus supažindinti, bet neturėjome tam skaitmeninių sprendimų. Taigi, jau egzistuojanti idėja susipažinti su mums nepažįstamais žmonėmis per esamus pažįstamus buvo perkelta į kitą kontekstą, to meto žmogui reikalingą realybę.
– Kaip nuspėti, ar mūsų sumanymas veiks, patiks klientams?
– Pasitelkti eksperimentą. Pavyzdžiui, galima sukurti reklaminį lankstinuką ir, dar neturint realaus produkto ar veikiančios paslaugos, eiti pas galutinį klientą ir klausti ką jis mano apie idėją, kiek jis norėtų už tai mokėti, ar ji veiktų ir pan. Galima sukurti interneto puslapį ir testuoti, kiek žmonių jis sudomino. Galimi įvairūs eksperimentai, kurie padeda mokytis, tobulinti idėją, nustatyti jos aktualumą ir pan. Nereikia pradėti nuo milžiniškų investicijų ir gatavo produkto. Ir šie maži žingsniai be didelių investicijų jums leis pažinti savo klientą, jo lūkesčius ir norus, o kurdami pirmą savo sprendimą ženkliai geriau atliepsite visus šiuos poreikius.
– „Facebook“, „AirBnB“, „Vinted“, „Google“ ir kt. – tai savotiškas fenomenas. Ar jų sėkmę įmanoma pakartoti?
– Nereikėtų lygiuotis į šiuos gigantus. Yra daugybė, pavyzdžiui, socialinių idėjų, kurios gelbsti pasaulį: valo vandenynus, rūpinasi senjorais. Idėjos gali būti geros labai skirtingose srityse. Svarbiausia nepabijoti žengti pirmą žingsnį ir bandyti mažais, daug nekainuojančiais eksperimentais, mokantis kiekvieną dieną.
Neseniai į mane kreipėsi dvi merginos, turinčios nuostabią verslo idėją. Jos jau galvojo marketingo medžiagą, ruošėsi komunikacijos kampaniją bei programuoti internetinį puslapį. Sakiau joms neskubėti ir neinvestuoti, verčiau paskelbti socialinių tinklų draugų rate, kad nuo rytojaus pradeda teikti tam tikrą paslaugą ir žiūrėti, ar tokia paslauga reikalinga, ar jos kaina yra tinkama ir pan. Tokiu būdu marketingo medžiagą vėliau bus galima sukurti žymiau kokybiškiau.
Patariu visiems į idėjų įgyvendinimą žiūrėti paprasčiau – nėra verslo, kuris per naktį tapo gigantišku. Jei pažvelgtume į pirmąsias „Facebook“ versijas, jos keltų juoką: tik nuotrauka ir trumpas aprašymas. Tik paskui, supratus, ko nori vartotojai, jis buvo tobulinamas ir išsivystė į milžinišką verslą.
– Ar kuriant naujas idėjas reikėtų likti savo srityje, pritaikant įgūdžius, ar labiau žiūrėti į vartotojų poreikius?
– Manau, kad trumpiausias kelias yra pradėti nuo savęs ir savo turimų įgūdžių. Pradėdami verslą, žmonės visada skaičiuoja riziką ir kiek gali investuoti. Kol idėja minimali, tereikia investuoti laiką ir žinias, nereikia samdyti darbuotojų, jei liekama savo gebėjimų srityje. Jei neriama į visiškai priešingą sritį, nuo pirmos dienos būtina samdyti ekspertus, nes čia neturime reikiamų kompetencijų. Taigi, lengviausia pradėti savo srityje.
Aišku, yra išimčių, pavyzdžiui, kitoje srityje turime labai daug svarbių kontaktų, greitai rastume bendraminčių, bendraįkūrėjų, kurie norės prisidėti, tokiu atveju galima rinktis ir kitas sritis.
Dažnai įvairius startuolius kuria du ar trys žmonės, kurie turi tam tikras kompetencijas. Jie dirba savaitgaliais, vakarais ir tik po kurio laiko, kai atsiranda pirmi klientai ar investuotojai, ima samdyti žmones.
– „WoW University“ paskaitoje kalbate apie inovatyvų mąstymą. Ar tiesa, kad tik tokiu pasižymintys žmonės sukuria sėkmingus verslus?
– Nebūtinai. Paskutiniu metu labai daug kalbama, kad žmonės sukuria įdomias idėjas, spręsdami kokią nors savo problemą. Tarp inovatorių galime rasti intravertų, viešumoje nemėgstančių būti žmonių, visai neprimenančių klasikinio verslininko. Idėjos labai skirtingos, todėl ir jų sumanytojai yra įvairūs žmonės.
– Ar galima savo mąstymą paversti inovatyvesniu?
– Kūrybiškumas skleidžiasi per pažinimą ir išbandymą kažko visiškai naujo, nepatirto. Patarčiau išbandyti naujus dalykus, pradedant nuo visai paprastų. Pavyzdžiui, labiausiai mėgstate fantastinę literatūrą – pabandykite istorines knygas ar romanus. Užsiimate menais – prisilieskite prie technologijų ir inžinerijos. Pasirodo, kad Nobelio premiją dažniau gauna tie mokslininkai, kurių hobis visai nesusijęs su jų mokslinės veiklos sritimi. Pavyzdžiui, jie švyti matematikos srityje, o laisvalaikiu yra muzikantai, tapytojai ar kt.
Verslininkams dažnai patariu pabandyti ką nors nauja. Jei jie nuolat važiuodavo į logistikos konferencijas, nes dirba logistikos versle, raginu pabandyti, pavyzdžiui, medicinos ir technologijų konferencijas – iškart idėjos tiesiog sproginėja galvoje. Ieškoma, ką galima iš vieno sektoriaus pritaikyti kitam.
Kuo plačiau matome ir mąstome, tuo sėkmingesni mes ir mūsų idėjos. Štai vandenyno užterštumo nustatymo technologijas kuriantiems inžinieriams buvo didžiulis iššūkis, nežinia nuo ko ir bepradėti. Atėjo jūrų biologas ir pasakė, kad yra tokie moliuskai, kurių geldelės atsidaro tik esant tam tikrai taršai. Jis paragino stebėti gamtą, joje egzistuojančius reiškinius, ir bus aiškiau.
Plėskime savo mąstymą bendraudami forumuose, socialinių tinklų grupėse, priklausydami skirtingoms bendruomenėms, skaitydami literatūrą ir kt., kas su mūsų tiesiogine veikla nesusiję.
– Įgyvendinant savo idėjas svarbiau mėgautis rezultatu ar procesu?
– Žiūrint, koks tikslas ir kokia veikla. Jei tai miela laisvalaikio veikla – nėra tikslo uždirbti milijonus, tačiau gali būti gera padėti tam tikrai vartotojų grupei išspręsti sudėtingus klausimus, bendrauti, pasidalinti savo kompetencijomis, susirasti naujų bičiulių ir pan. Be to, labai malonus supratimas, kad mažais žingsneliais gali keisti pasaulį, tada mėgaujiesi procesu ir mažiau vertini, analizuoji, keli aukštus reikalavimus rezultatams. Jei kuri verslą, kad uždirbtum, tuomet mėgautis vien procesu būtų neišmintinga, turi siekti tikslo.
Iš tiesų viskas labai priklauso nuo paties žmogaus. Žinau itin orientuotų į rezultatą ir tokių, kurie sako, kad tiesiog padėti kitiems gera: patinka bendrauti, klausytis istorijų. Kiekvienam savos veiklos ir savi siekiai.
