Kai krizės laukimas tampa kasdienybės dalimi: net jei kalbos lieka kalbomis, marketingo planus tenka keisti

Išgyvenant vienus neramius metus po kitų, vis sugrįžtančia tema tampa jau tuoj tuoj už kampo laukiančios krizės prognozės. Marketingo ekspertai sako, kad nors grėsmių ignoruoti negalima, visgi, kol kas tikros krizės nepatiriame. Tačiau kol visuomenė jaučiasi įsitempusi, vartotojus įtikinti leisti pinigus tampa sunkiau, o ir dažnas verslas labiau galvoja apie greitai gaunamą rezultatą nei fokusuojasi į ilgalaikę strategiją. Apie tai, kaip netylant kalboms apie krizę keičiasi darbas marketingo specialistams, laidoje „Marketingas 360“ kalbėjo Arijus Žakas, agentūrų „Havas Creative“ ir „SOMA Agency“ vadovas ir Andrius Milinavičius, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys, „Baltic Sandbox Ventures“ partneris.

Kova dėl vartotojų pinigų intensyvėja

A. Žako nuomone, kol kas krizė labiau gyvena mūsų galvose, viešojoje opinijoje, straipsniuose, bet faktinės krizės dar nėra. Tačiau tai priklauso ir nuo to, kaip kas krizę supranta.

„Kas yra krizė – recesija, stagnacija..? Pirmiausia dar terminą reikėtų pasiaiškinti, nes skirtingi žmonės jį skirtingai interpretuoja. Man atrodo, kad marketingas jau kelerius metus gyvena krizės laukimo nuotaikomis, nors iš tikrųjų žiūrint į įmonių planavimo apimtis, ambicijas, dėliojamus veiksmus – krizės ten nesimato. Atvirkščiai, visur yra planuojamas augimas, naujų teritorijų užkariavimas, pardavimų didinimas ir tt. Krizės tematika yra stipriai perkrauta. Taip, kad grėsmės yra – faktas, turbūt reikia kažkam ruoštis, bet juk iš tikrųjų reikia būti pasiruošus bet kam visą laiką, net tada, kai tos grėsmės nėra. O dabar reikėtų pripažinti, kad turime situaciją, kokią turime, bet visą laiką gyventi baimėje ir nežinioje, kas čia dabar bus, kaip atsitiks, man atrodo beprasmiška“, – kalbėjo jis.

A. Milinavičius pastebėjo, kad pokyčiai ir įtampa – nuolatinė marketingo profesijos atstovų darbo dalis, tad nors dabar ir galima pastebėti tam tikrus pokyčius visuomenėje, prisitaikymas prie jų neturėtų gąsdinti.

„Jei tu esi marketingo vadovas ar specialistas, tu nuolat ieškai būdų, kaip vystyti savo produktą, didinti pardavimus, esi nuolatinėje įtampoje. Tad kai mes kalbame, kad ateina kažkoks šaltas laikotarpis, kad šiek tiek mažės vartojimas, ar infliacija yra per didelė ir reikėtų tiesiog kažkiek permąstyti tam tikrus dalykus, tikram marketingo specialistui tai yra labai normalios sąlygos. Vadinasi, keičiasi kažkokios dedamosios – reikia kažką permąstyti“, – sakė jis.

„Bet kalbant apskritai – taip, yra tam tikrų turbulencijų, mes tikrai jas matome. Nors išėjus Vilniuje pasivaikščioti po gatves ar po barus, neatrodo, kad vartojimas krenta, bet kai pasikalbi su savininkais, jie pasakoja, kad krenta krepšeliai, mažėja tam tikros išlaidos – mes visi suprantame, kad žmonės turi tam tikrą pinigų kiekį, kažkiek jų yra numatę išleisti, ir dėl jų kovoja visi. Marketingo specialistai privalo matyti tendencijas, matyti, kas iš tiesų vyksta, ir kažkaip į tai reaguoti“, – kalbėjo A. Milinavičius.