Ministras idėjų neturi
Medijų forume vykusioje diskusijoje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka neslėpė pats nežinantis atsakymų į klausimus, kaip sukurti tvarią žiniasklaidos finansavimo sistemą ir išlaikyti jos nepriklausomumą. Keletą kartų jis pakartojo pats neturintis recepto ar sprendimo, bet, užtikrino, kad jei kas nors iš forume susirinkusių žmonių turėtų idėjų, jis būtinai jas svarstytų.
„Klausimas, ar apskritai įmanoma visiška žiniasklaidos nepriklausomybė. Visiškai tobula laisvė netobulame pasaulyje su netobulais žmonėmis būtų utopija. Jei kalbėtume apie kitas sritis, kurias labiau pažįstu, ar tai būtų finansų rinka, ar auditas, jei vienas moka, o kitas kažką gauna, nepriklausomumo klausimas išlieka“, – svarstė jis.
Pasak jo, kalbant apie finansavimą, reikėtų koncentruotis į tuos, kurie užtikrina tikrą informaciją. „Tendencijos rodo, kad artimiausiu metu nelabai galėsime atskirti, kas tikra ar ne. Todėl galbūt verta mokėti už tai, kas yra tikra“, – kalbėjo jis.
Ar išgelbėtų mažesnis PVM?
Kaip vieną iš galimų būdų padėti išlaikyti kokybišką žiniasklaidą Lietuvoje ne vienas diskusijos dalyvis minėjo PVM lengvatos padidinimą.
„Kalbant apie PVM lengvatą, vietoj 9 proc. gali tapti 5 proc. – daugiau nelabai ką ir prigalvotume. Nors pasaulyje yra ir kitokių būdų, pavyzdžiui, Norvegija 2014 m. pritaikė nulinį mokestį e-laikraščiams.
Norvegijoje pernai taip pat pasiūlyta žiniasklaidos subjektus, kurie prisideda prie naujienų, o ne pramoginio turinio, ketveriems metams atleisti nuo socialinių įmokų“, – pasakojo VU komunikacijos fakulteto skaitmeninių medijų laboratorijos ir tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Deimantas Jastramskis.
V. Šapoka į lengvatas žiūri atsargiai: „Kalbant apie įvairias mokesčių lengvatas, jos visos yra svarstytinos, yra įvairių pavyzdžių pasaulyje, bet jos taip pat yra ir instrumentas daryti poveikiui. Seimas, pavyzdžiui, gali nutarti tvirtinti lengvatas, ir nuolat grasinti, kad jas panaikins. Šitoje vietoje bet kuris įsikišimas, manau, gali padaryti poveikį, ir nebūtinai tokį, kokio norėtume laisvoje visuomenėje“.
TV3 žinių tarnybos vadovui Sigitui Babiliui pastebėjo, kad žiniasklaidos sektorius, priešingai nei daugelis kitų, vis dar negrįžo į prieš krizę pasiektą lygį. Tam, be globalių priežasčių, tai yra, tarptautinių žaidėjų kaip „Facebook“, „Youtube“ ar „Google“ stiprėjimo, įtakos turėjo ir lengvatų praradimas, ir greitųjų kreditų bei alkoholio reklamos draudimas.
Bendrovės „Media bitės“ direktorius, buvęs „15min” ir BNS vadovas Tomas Balžekas pridūrė, kad Lietuvoje, jo manymu, tik komercines televizijas ir pora interneto portalų iš tiesų galima vadinti verslu, nes jie veikia kaip verslo modelis, akcininkams duoda grąžą ir vystosi patys.
Tuo tarpu visi likę, pasak jo, daugiau mažiau vegetuoja, kas ypač būdinga regioninei žiniasklaidai, dažnai priklausomai nuo valdžios skiriamų lėšų. Kaip vieną iš galimų sprendimo būdų jis svarstė galimybę regionams veikti centralizuotai, taip efektyvinant savo išteklius ir turint daugiau ką pasiūlyti galimiems reklamdaviams.
V. Šapoka abejojo, ar lengvatos galėtų išgelbėti regioninę žiniasklaidą. „Jei matome, kad dabartinis modelis mažai tvarus, kad reikalingas naujo žaidėjo atėjimas, tai jei atsirastų lengvatos, tik kuriam laikui padėti atidėti laiką, kai tas netvarus modelis dar pabūtų. Tiesiog valstybė tam tikra prasme mokesčių mokėtojų pinigais kažkiek nusipirktų regioninės žiniasklaidos palankumą. Bet esminis dalykas, kad mokesčių lengvatos nepadės išgelbėti modelių, kurie jau šiuo metu nėra tvarūs“, – kalbėjo jis.
Fondai – reikalingi, bet nepakankama priemonė
Doc. dr. D. Jastramskis sakė, kad galvojant apie palankesnės mokestinės aplinkos žiniasklaidai kūrimą Lietuvoje reikia galvoti apie tris segentus: netiesiogines subsidijas per įmokas ar mokesčius, tiesiogines per fondus, kaip Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir visuomeninis transliuotojas
„Tai, kad mūsų visuomeninis transliuotojas, tiesioginis subsidijų objektas, dabar finansuojamas pastovia forma, jau yra gerai, tai yra būtina sąlyga nepriklausomumui, bet ji nepakankama, nes finansavimo kiekis dar nėra toks. Pagal tai mes esame toli nuo ES vidurkio: estai maždaug dukart didesni“, – kalbėjo jis.
Tačiau net jei jei per fondus paskirstomos lėšos būtų padidintos, to nepakaktų kokybiškos ir nepriklausomos žiniasklaidos užtikrinimui.
„Jei galvojama, kad duosime pinigų ir žiniasklaida turės čiauškėti pagal mūsų melodiją, tas mentalitetas netinkamas. Tada geriau to nedaryti ir palikti laisvą rinką. Kai pradedame kurti daugiau visokių atskirų mechanizmų,prasideda korupcijos, projekcijos – tai nėra gerai. Jei nedarome to gerai, sistemiškai, tai tikrai klausimas kertinis, ar iš viso verta tuo užsiimti. Aš manau, reikėtų tai daryti, bet tik išmintingai politiškai“, – pabrėžė doc. dr. D. Jastramskis.