Teisingos prekės ženklo asociacijos
MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas pasakoja, kad šiuo metu jie turi kelias grupes palaikančių rėmėjų: verslo rėmėjus (t.y. prekinius ženklus, bendroves), mecenatus, taip pat valstybines institucijas – juos remia Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
„Šios trys rėmėjų grupės šiek tiek skiriasi savo lūkesčiais ir paramos intencijomis. Verslo rėmėjai tikisi grąžos savo prekiniam ženklui, nes mums patiki lėšas, kurios yra prekinio ženklo rinkodaros biudžeto dalis. Mecenatai tikisi mažiau grąžos, daugiau įdomios patirties, prasmingo jų paramos panaudojimo. Jie iš esmės palaiko MO muziejaus idėją, savo parama rodo palaikymą Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyvai pastatyti tokį muziejų. Kai kurie mecenatai net pageidavo likti nežinomi“, – sako M. Morkūnas.
Prieš muziejaus atidarymą buvo pasirašyta sutartis su didžiuoju rėmėju, bendrove „Švyturys-Utenos alus“. „Džiaugiamės, jog nors ir derinome rimtus rinkodarinius partnerystės planus, prie sprendimo daug prisidėjo ir mecenatystės intencijos. Kaip pasirašydamas sutartį teigė bendrovės generalinis direktorius Rolandas Viršilas, viena iš priežasčių paremti MO buvo „neįprasto mąstymo bei dar neįprastesnės elgsenos pavyzdys. Mecenavimo, pagarbos menui, atsidavimo tiems, kas kuria meną ir tuo pačiu – ateities Lietuvą“, – prisimena M. Morkūnas.
„Švyturys – Utenos alus“ rinkodaros vadovas Andrius Bagdzevičius sako, kad jų bendrovė visuomet rėmė Lietuvos kūrėjus ir kultūrą: jiems tai yra svarbi rėmimo sritis, padedanti prekės ženklui kurti teisingas asociacijas. „Kasmet remiame Klaipėdos talentus. Esame prisidėję prie talentingų kūrėjų veiklos garsinimo projektų. Kuriame produktus Lietuvoje ir Lietuvai, tad norisi prisidėti būtent prie mūsų šalies kūrėjų, o MO muziejus – puiki scena Lietuvos menui su labai teisingu komandos požiūriu, kaip daugiau žmonių pakviesti į šią sceną atsigręžti“, – kalba jis.
Pasak A. Bagdzevičiaus, jiems pirmoji ir svarbiausia dalis yra mecenavimas ir socialinė atsakomybė. „Esame alaus rinkos lyderiai ir norime savo sėkme pasidalinti su tais, kurie drąsiai eina pirmyn Lietuvoje. Ne mažiau svarbi dalis yra mūsų prekės ženklo asociacijos su menu ir kultūra, su renginiais, kurie vyks MO muziejuje. Tai sunkiau įvertinama skaičiais, tačiau savo komandoje jaučiame, kad darome teisingai“, – sako jis.
Laukia, kas bus toliau
Nors MO muziejui pirmuosius rėmėjus pavyko atrasti dar prieš oficialų jo atidarymą, kiti potencialūs rėmėjai neslėpė norintys luktelėti ir pasižiūrėti, kaip viskas vystysis toliau. „Ruduo-žiema yra kitų metų planavimo laikas: su kai kuriais būsimais rėmėjais kalbame jau apie kitų metų 2019–ųjų parodų bei veiklų rėmimą. Kai kurie rėmėjai norėjo palaukti, kol atsidarysime, kad galėtų svarstyti jau veikiančio, o ne būsimo muziejaus veiklą“, – pasakoja M. Morkūnas.
Pasak jo, jie su rėmėjais bei mecenatais galvoja apie ilgą ateitį, bet sutartys kol kas pasirašytos pirmam 2018 – 2019–ųjų parodų sezonui. „Sutarėme, kad 2019 metų vasarą susėsime aptarti pirmus metus ir tada bus aišku ko visi tikimės ateityje. Lietuvos kultūros taryba yra priėmusi sprendimą remti MO strategines veikas tris metus. Vilniaus savivaldybė parėmė edukacines veiklas MO atidarymo metu“, – sako MO muziejaus vystymo vadovas.
A. Bagdzevičius atkreipia dėmesį, kad tai – gana nauja koncepcija ir naujas bendradarbiavimas. „Tokiais atvejais rodome, kad esame pasiruošę ilgalaikei partnerystei, tačiau sutariame, kad įsivertinsime su partneriais šį bendradarbiavima abipusiai kas metus“, – sako jis.
Duris atvėrė žinoma istorija
M. Morkūnas pasakoja, kad ieškant rėmėjų pasiruošimo darbai prasidėjo dar 2017-ųjų pavasarį-vasarą: „Tyrinėjome kaip mus dominantys užsienio muziejai dirba su rėmimais. Domėjomės, kas remia „MoMa“ Niujorke, V&A ir „Tate Modern“ Londone, „Guggenheim“ Niujorke, Bilbao, Venecijos miestuose. Buvome susitikę asmeninėms konsultacijoms su V&A muziejaus rėmimo departamento kolegomis Londone. Asmeniškai pažįstu Berlyno, Toronto, Geteborgo, „Sundance“ kino festivalių rėmimo vadovus, tad konsultavomės ir su šiomis organizacijomis bei jų šalyse vykdoma muziejų paramos veikla“.
„Kūrėme mūsų viziją, ką MO gali pasiūlyti prekiniams ženklams ir kuo galėtų sudominti mecenatus. Naujas pastatas yra naujas etapas MO veikloje, tad daug duomenų dar neturėjome, galėjome remtis tik prognozėmis ir panašių projektų praktikomis užsienyje. Tada daug susitikinėjome su prekinių ženklų atstovais Lietuvoje, pristatinėjome mūsų planus. Buvo nelengva, nes muziejai Lietuvoje dar neatrodo prekiniams ženklams „patraukliu kultūros produktu“ arba sritimi, kur būtų pakankamai daug vietos aktyviai rėmimų rinkodarai, kuri tuo pat metu turi būti subtili ir neagresyvi. Tas geras efektyvias praktikas dar reikia sukurti, iškomunikuoti. Tikimės prie to prisidėti per artimiausius 3-5 metus“, – sako M. Morkūnas.
Ieškodami rėmėjų MO komanda sako pastebėję, kad privatūs asmenys mecenatai greičiau ir drąsiau priiminėja sprendimus, labiau pasitiki MO muziejumi „avansu“. „Galbūt dėl to, kad jie keliauja daug po pasaulį, lanko garsiuosius muziejus ir tai, ką mes darome supranta iš pusę žodžio. Pas daugumą jų duris atidarė Viktoras Butkus, nes jie jį pažįsta jau seniai, žino MO istoriją. Jie nuspręsdavo prisidėti pakankamai greitai. Buvo ir tokių, kurie patys paskambino, ir tokių, kurie jau susitikimo pradžioje pasakydavo „remsime, detales suderinsime, o dabar papasakokite, kaip laikotės ir ką planuojate, nes mums viskas labai įdomu“. Kartais pateikdavome pasiūlymą Vilniuje, o atsakymo sulaukdavome iš Briuselio, Los Andželo ar Niujorko. Kartais pirmiau sulaukdavome žinios apie jau atliktą paramos pavedimą ir tik vėliau patikslinimą, kad „taip, taip sutartį irgi su parašais jau galima atvykti pasiimti“. Privačių mecenatų solidus entuziazmas tam tikai atvejais mums suteikė labai daug pozityvios energijos laukiant statybų pabaigos“, – prisimena M. Morkūnas, išduodamas, kad linksmų istorijų sukaupė tiek, kad dabar su Viktoru Butkumi bei MO direktore Milda Ivanauskiene ieško formos, kaip jas visas papasakoti.
Rėmėjai savo ruožtu neslepia, kad pažintys ir žinomų žmonių istorija suvaidino ne paskutinį vaidmenį. „Apie projektą girdėjome viešumoje. Esame iš kitų projektų ir veiklų pažįstami su kai kuriais MO muziejaus komandos nariais, tarp jų ir Mindaugu Morkūnu, kuris apie projektą papasakojo gana ankstyvoje stadijoje. Mums jis pasirodė įdomus ir tapome pirmuoju verslu, prisidėjusiu prie šio puikaus projekto. Dažnai esame linkę „surizikuoti“ ir pirmieji patikėti drąsiomis idėjomis“, – sako A. Bagdzevičius.
Segmentas – kokybiško laisvalaikio vartotojų bendruomenė
Kalbant apie prekės ženklus, bendradarbiavimas su meno institucijomis jiems gali atrodyti įdomus ir kaip būdas pasiekti tam tikrą auditorijos segmentą. „Jau prieš dvejus metus su Tomo Ramanausko agentūra „New!“ išsigryninome, kad mūsų būsimieji lankytojai – kokybiško laisvalaikio vartotojų bendruomenė. Įdomu, kad 2017 m. pavasarį SXSW konferencijoje Teksase susipažinau su JAV atliekamu kultūros vartojimo tyrimu „Culture Track”. Jame teigiama, jog stipriai kinta kultūros sąvoka ir kaip kultūrą supranta jos vartotojai. Jie šiandien iš kultūros tikisi trijų esminių dalykų: pramogos, sužinoti ką nors naujo, išmokti kažką naujo“, – sako M. Morkūnas.
„Tai idealiai atspindi MO muziejaus intencijas padaryti meną prieinamu, lengviau suprantamu, edukaciniu ir žingeidumą tenkinančiu laisvalaikiu. Jau prieš metus jautėme, kad toks auditorijos lūkestis sklando ore net ir Lietuvoje. Tik trūksta kokybiško patraukliai pateikto kultūros projekto ar produkto, kurio vartojimas parodytų nematomą, bet jaučiamą tokį auditorijos lūkestį. Apie tai ir pasakojome prekinių ženklų atstovams, nes prekiniai ženklai irgi jau kurį laiką dairosi nebe tik masinės, bet segmentuotos, skirtingoms bendruomenėms aktualios rinkodaros. Taip pat pasakojome, kokias naudas muziejaus veikla gali suteikti prekinių ženklų rinkodarai, žmogiškųjų išteklių rinkodarai, socialinės atsakomybės veiklai bei bendroms rinkodaros kampanijoms“, –pasakoja jis.
„Dabar, kai MO atidarymą aplankė gerokai virš 10 000 žmonių ir kasdien sulaukiame vis didesnių srautų – akivaizdu, kad MO atliepė nematomus, bet jaučiamus lūkesčius. Tik, žinoma, prieš metus laiko buvo labai sunku tuo įtikinti verslą. Manome, kad dabar, kai prognozės pildosi su kaupu – kalbėti apie ateitį bus lengviau“, – džiaugiasi M. Morkūnas.
Ieškos turinio rinkodaros ir integruotos komunikacijos sprendimų
Paklaustas, kokią didžiausią vertę prisidėdami mato rėmėjai, M. Morkūnas sako, kad mecenatai nori prisidėti prie naujo pokyčio, prasmingos veiklos, naujos kokybės, naujų tradicijų. „Dažnas supranta, kad kuriame naują kokybę. Jiems imponuoja tai, kad mums pavyko sukelti pozityvius naujus lūkesčius meno ir muziejų pasaulyje. Manau, taip pat jie mato, jog kultūros srityje formuojasi įdomus verslios kultūros organizacijos pavyzdys. Jie mato organizaciją, kuri turi ambicijų bei drąsos kurti ir vystyti savo prekinį ženklą, nori aktyviai bei kūrybiškai dirbti su auditorija“, – sako jis.
M. Morkūnas taip pat pastebi, kad privatiems prekiniams ženklams yra įdomi unikali pastato architektūra ir kaip ji gali būti panaudota įvairiems prekinių ženklų uždariems bei viešiems renginiams. „Daug kalbame apie turinio rinkodarą bei integruotą komunikaciją. Be abejo, svarbus MO prekinio ženklo įvaizdis, kuris artimiausiu metu turėtų dar tik stiprėti, o noras juo pasinaudoti – didėti. Patiriame ir nemažą spaudimą, nes nuo pat pradžios turėjome iškart startuoti su tokia kokybe, kokia kitose Lietuvoje lyderiaujančiose kultūros organizacijose ar festivaliuose buvo kuriama 3-4 metus. O mes tam turėjome vos 1-2 metus laiko“, – pasakoja jis.
A. Bagdzevičius teigia, kad derantis dėl sąlygų buvo ieškoma, kas būtų aktualu abiems pusėms. „Norėjome, kad tai nebūtų logotipas ant sienos už paramos sumą, todėl priėjome to, kas kurs dar didesnę naudą ir Lietuvos meno mėgėjams – „Švyturys Brewery“, naujoji alaus daryklos linija Klaipėdoje tampa oficialiu partneriu pajūryje ir tikimės, jau artėjančią vasarą su MO muziejaus žmonėmis pasiūlyti pajūrio žmonėms pamatyti įspūdingų darbų ir Klaipėdoje“, – išduoda jis.
Pradės naujas tradicijas?
Po MO muziejaus atidarymo viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad gal pagaliau šis muziejus taps ledlaužiu naujoms tradicijoms remti meną. M. Morkūnas sako, kad taip tikrai gali atsitikti, bet tam dar reikia labai daug darbo. „Tai, kad jau pirmais metais atsidarome su grupe palaikančių partnerių – jau yra didelis pokytis. Kad tai įvyko muziejų srityje, kurią nebijočiau pavadinti sunkiausiai parduodama verslui ar rinkodarai kultūros sritimi lyginant su kinu, mada, muzika – dar didesnis stebuklas“, – vertina jis.
Visgi jis sako nesutinkantis su teiginiu, kad Lietuvoje verslas neremia meno. „Netiesa. Bet tikrai trūksta tos veiklos adekvačių mastų. Taip pat labai trūksta verslių kultūros vadybininkų, kurie suderintų verslumą su kultūringa vadyba ir mokėtų kultūros rėmimą tinkamai pateikti, tinkamai iškomunikuoti. Dažnai tai vyksta arba per vulgariai arba nematomai. Trūksta subalansuoto vidurio“, – pastebi M. Morkūnas.
„Labai svarbus bus ir žiniasklaidos palaikymas. Gerai, kad Viktorui ir Danguolei buvo skirta tiek dėmesio, bet ateityje neturėtume pamiršti ir kitų MO arba kitų muziejų rėmėjų. Žiniasklaida vis dar bijo apie juos kalbėti, minėti, nes bijo, kad tai sumažins reklamos pajamas. Netiesa. Rėmėjai remia ne todėl, kad nori susimažinti reklamos išlaidas. Jie remia todėl, kad tiek sau, tiek prekiniams ženklams ieško prasmingesnės įvairesnės veiklos kaip papildo komunikacijai šalia įprastų komunikacijos veiklų, o ne alternatyvos. Ateityje, kaip ir dauguma muziejų užsienyje, ketiname dalintis savo patirtimi, pamokomis, įžvalgomis su industrijos dalyviais. Taip padėdami vieni kitiems, nes tik kartu vystydamiesi galime tikėtis reikšmingų pokyčių nacionaliniu mastu“, – kalba jis.
„Turėjome puikiai pavykusį MO muziejaus atidarymą. Tuo labai džiaugiamės. Bet tai tik kelio pradžia. Kad sukurtume tvarias mecenavimo ir rėmimo tradicijas bei įtvirtintume pokyčius, kurie tikrai galimi, turime gerai ir kokybiškai dirbti ištisą sezoną. O tada tai pakartoti dar du sezonus iš eilės. Tam bus reikalingas visokeriopas palaikymas, ir ne tik finansinis. Todėl po atidarymo penkias minutes pasidžiaugėme, aptarėme ir vėl einame dirbti“, – sako M. Morkūnas.