„Nord Security“ viešiesiems ryšiams vadovaujanti Laura atskleidė, kaip bendrovei pavyksta atsidurti tokiuose leidiniuose kaip The New York Times, Wall Street Journal, Bloomberg, Fast Company, Forbes, Mashable, BBC, CNN, apie kuriuos svajoja daugybė prekių ženklų.
Kiekvieną mėnesį kompanijos žinutės publikuojamos bent 100 pasaulio šalių. Kuriamą turinį Lauros komanda skirsto į 5 kategorijas: korporatyvinis, sezoninis, paremtas tyrimais, rutininis ir newsjacking metodu („naujienų nulaužimo metodas“ – red. past.) kuriami pranešimai.
Vienas iš bendrovės valdomų prekės ženklų/produktų „Nord Pass“ kasmet vykdo tyrimą, kokius slaptažodžius žmonės naudoja skirtingose šalyse.
„Šis kasmetinis 200 populiariausių slaptažodžių pristatantis pranešimas sugeneruoja daugiau nei 600 paminėjimų per pirmąsias dienas. Tyrimą stengiamės išnaudoti per įvairiausius pjūvius. Pavyzdžiui, kokio futbolo klubo komandos pavadinimas naudojamas slaptažodyje dažniau –Chelsea ar Liverpool? Atsakymą tikrai galima rasti, remiantis surinktais tyrimo duomenimis“, – dalinosi L. Tyrylytė.
LTKA renginyje ji pateikė ir newsjacking‘o pavyzdį. 2020 m. gegužę Honkonge vyko protestai, kuomet Kinija paskelbė apie galimus griežtesnius interneto ribojimus šio regiono gyventojams.
Balansuoja tarp specializuotų ir pop turinio leidinių
Esminis bendrovės keliamas tikslas komunikacijai yra vartotojų edukacija apie kibernetinį saugumą, todėl komunikacijos komanda bando pasiekti ne tik technologinius leidinius, bet ir masinius kanalus, turinčius dideles auditorijas: „Pavyzdžiui, neseniai rašėme apie Tinder chat bot („pokalbių robotai“ – red. past.), kurie, naudodami scam nuorodas („apgaulingas“ nuorodas – red. past.), pasiima žmonių asmeninius duomenis, straipsnį publikavome Cosmopolitan.“
Ji taip pat pabrėžia, jog procesų ir galimybių laisvę praplečia tai, jog „Nord Security“ yra pagrindinė būstinė yra čia, Vilniuje, tad prireikus sprendimus galima priimti ir susiderinti labai greitai.
Dar viena iš esminių L. Tyrylytės viešųjų ryšių nuostatų – tik organiškai „uždirbtas“ spaudos dėmesys, kuris daugiausia pasiekiamas vidinių specialistų dėka, o agentūros pasitelkiamos tik kai kuriose rinkose.
Iššūkis suderinti globalius ir vietos interesus
Kiek kitokia kasdienybė I. Koncevičiūtės, vadovaujančios vienos iš didžiausių investuotojų Lietuvoje, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintojos „Continental Automotive Lithuania“ komunikacijai, korporatyviniams reikalams ir talentų paieškai.
Jos komandai tenkantys iššūkiai – globalioje bendrovėje kuo tvirčiau atstovauti savo rinkos interesams ir specifikai.
„Veikiame praktiškai visose valstybėse ir, nors mūsų įmonė orientuota parduoti produktus ir paslaugas kitoms įmonėms, neišvengiame iššūkių, kai suinteresuotosios šalys yra išsisklaidžiusios po skirtingas rinkas. Išbalansuoti ir išlaviruoti tarp globalios ir vietos rinkai skirtos komunikacijos yra tikriausiai vienas pagrindinių iššūkių“, – dalijasi I. Koncevičiūtė.
LTKA renginyje „Continental Automotive Lithuania“ komunikacijos vadovė pasakojo, jog karo Ukrainos akivaizdoje turėjo įveikti ne vieną barjerą, valdydama suinteresuotąsias šalis įmonės viduje: „Kontekstai Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi, todėl stengiantis atstovauti savo šalies įmonės pozicijai teko suburti tam tikrą šalių aljansą vidiniuose lygmenyse, stengiantis iškomunikuoti vieningą paramos Ukrainai žinutę“.
Sėkmingai suvaldytos krizės, kurių spaudoje nebuvo
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje patirtį kaupusi I. Koncevičiūtė pritaria, jog krizių valdymas yra viena iš pagrindinių komunikacijos žmogaus kompetencijų: „Krizių valdymas dažniausiai vyksta viduje, kadangi esi įvertinęs rizikas jau anksčiau. Jei krizė pasiekė spaudą – tu jos jau nesuvaldei. 80 proc. mano darbo yra viduje – sužiūrėti, kad įmonės veidai ir suinteresuotos šalys neiškomunikuotų to, ko nereikia, nekalbėtų vedami emocijų ir neskelbtų įmonės pozicijai prieštaraujančių pasisakymų“.
Bene sunkiausias Ievos komandos uždavinys – užtikrinti, kad pagrindinė būstinė (‚headquarters” –red. past.) kuo geriau suprastų mūsų šalies ir regiono politinį, socialinį kontekstus, jog žinutė, nešama tarptautiniu mastu, atlieptų įmonės poziciją, o, svarbiausia, nenuskambėtų neigiamai Lietuvos regione.
tikriausiai vienas pagrindinių iššūkių.
Viena sričių, kurioje laisvės nuo centrinės būstinės įgyvendinti tik Lietuvai skirtą komunikacijos strategiją Ievos komanda turi gerokai daugiau, yra patrauklaus darbdavio įvaizdžio formavimas.
„Elektronikos inžinerijos, automatikos, robotikos ir kitas automobilių pramonei svarbios specialybės šiuo metu vienos paklausiausių rinkoje. Norint sukurti ateities darbo perspektyva mūsų įmonei būtina matuoti studentų apklausas, sekti vizitų skaičių, kiek specialistų ir specialisčių pasamdėme, pakalbinome – turime atskirą duomenų bazę talentų skaičiaus augimui palaikyti ir matuoti“, – sako I. Koncevičiūtė.
2000 m. įsteigta Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) vienija apie 250 privačiame, viešajame sektoriuje dirbančių ar laisvai samdomų komunikacijos specialistų, siekiančių tobulinti profesinę kompetenciją ir stiprinti bendruomenę. Daugiau: www.ltka.eu