Kas dešimta vilniečių šeima neturi televizoriaus

Pusė namų ūkių Vilniuje turi daugiau nei vieną televizorių. Dauguma (78 proc.) jų turi ir bent vieną skystųjų kristalų, plazminį ar LED, o 50 proc. – išmanųjį televizorių. Tačiau kas dešimta vilniečių šeima savo namuose neturi nė vieno televizoriaus. Šiuos duomenis atskleidė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ atliktas tyrimas apie televizijos naudojimą Lietuvoje.

Palyginimui, visoje Lietuvoje daugiau nei vieną televizorių turi 54 proc. namų ūkių, o daugiausiai (64 proc.) tokių šeimų – Panevėžio apskrityje. Pagal šiuolaikinius skystųjų kristalų, plazminius ar LED televizorius turinčių gyventojų dalį Vilnių lenkia ir Kaunas, ir Klaipėda, kur tokius įrenginius atitinkamai turi 81 proc. ir 83 proc. namų ūkių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis (36 proc.) vilniečių namuose vis dar turi bent vieną kineskopinį televizorių.

„Lietuviai ir toliau noriai žiūri televiziją ir vis dažniau tai daro naudodamiesi technologiniu požiūriu pažangesniais televizoriais. Daugelis gyventojų žiūrėdami televiziją šiandien nori mėgautis aukštos kokybės vaizdu ir garsu, o neretai ir naudotis įvairiomis papildomomis funkcijomis, todėl dažniau renkasi modernesnius televizorius“, – sako „Kantar TNS“ Media departamento projektų vadovė Lina Petraitienė.

Vertinant TV signalo priėmimo būdą, tyrimo duomenimis, daugiausiai vilniečių naudojasi kabeline (43 proc.) ir skaitmenine antžemine (29 proc.) televizija. Visoje šalyje per metus labiausiai (3 proc. punktais) paaugo internetinę (IPTV) televiziją naudojančių namų ūkių skaičius, o Vilniuje jų dalis siekia 25 proc. Dar 9 proc. vilniečių naudojasi palydovinės televizijos paslaugomis. Iš viso 82 proc. vilniečių už televizijos paslaugas moka.

Siekdama išsiaiškinti lietuvių televizijos žiūrėjimo tendencijas ir technines galimybes „Kantar TNS“ nuolat vykdo šalies gyventojų apklausas ir kasmet atlieka „Establishment“ tyrimą. Praėjusiais metais jo metu iš viso telefonu buvo apklausta daugiau nei 5 tūkst. visos Lietuvos namų ūkių gyventojų, vyresnių nei 15 metų amžiaus.