„Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ jau senokai tapo tradicinėmis žinomumo didinimo, įvaizdžio kūrimo ir pardavimų platformomis, kaip teigiama pranešime spaudai. Kai kuriems prekės ženklams – net pagrindinėmis. Tačiau žengiant į trečiąjį XXI a. dešimtmetį situacija keičiasi iš esmės.
Naujos žaidimo taisyklės
Ekspertai pabrėžia, kad Y ir, ypatingai, Z karta pavargo nuo tradicinių socialinių tinklų. „J. Walter Thompson“ savo 2020 m. apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad naujos vartotojų kartos į socialinius tinklus žiūri, visų pirma, kaip į vietą jungtis į uždaras bendruomenes, o ne į atvirą skelbimų lentą, kurioje puikuojamasi savo atostogomis, kasdienybe ar muzikiniais atradimais.
Apžvelgdami pagrindines šių metų vartojimo tendencijas, „Euromonitor International“ ekspertai teigia, kad vartotojai vis dažniau nusigręžia nuo nuolat asmeninę informaciją siurbiančių didžiųjų socialinių tinklų ir ieško alternatyvių erdvių bendravimui bei žinių paieškoms.
„Facebook“ statistika rodo, kad bent kartą per savaitę šį socialinį tinklą patikrina maždaug 1,2 mln. lietuvių, o jo dalimi esančią „Messenger“ programėlę – 1,3 mln. Galima nuspėti, kad žmonėms pabosta tradicinė socialinė žiniasklaida, kurios pagrindine funkcija tampa tiesioginis bendravimas su draugais ir artimaisiais.
Tačiau žinių poreikis niekur nedingsta ir tik stiprėja. Jei prieš kelis metus dalijimosi ekonomika reiškė galimybę kelioms dienoms išsinuomoti butą kelionės Paryžiuje metu ar pasinaudoti pavėžėjų paslaugomis, tai šiandien meniu yra daug platesnis. Žinios, patirtys, specialistų know-how – visa tai yra naujoji dalijimosi ekonomika.
Kur yra paklausa, atsiranda pasiūla
Lietuvių sukurta „Qoorio“ yra žinių dalijimosi platforma, kurioje žmonės keičiasi savo patirtimi bei žiniomis su kitais šios bendruomenės nariais. „Qoorio” veiklą praėjo pernai vasarą, o šiuo metu jau sėkmingai veikia dvejose – Lietuvos ir Jungtinės Karalystės – rinkose bei turi beveik 30 tūkst. vartotojų.
„Qoorio“ gimė kaip įrankis, leidžiantis išlįsti iš burbulo bei lengvai pasiekti naujas žinias, patirtis ir įgūdžius“, – sako „Qoorio” rinkodaros vadovė Nerija Skvernelytė.
Vis daugiau ekspertų kalba, kad kitas šiuo metu žydinčios žinių ekonomikos etapas yra bendruomenių ekonomika, kurioje žmonės ir prekių ženklai savo unikaliomis žiniomis dalinsis bendruomenėse.
„Žmonės buriasi į bendruomenes, kelia klausimus, ieško atsakymų, renka žinias, kaupia patirtį. Jie yra reiklūs, drąsūs ir smalsūs. Natūralu, jog to paties reikalauja ir iš prekės ženklų: nerepetuoto teksto, atvirumo, kompetencijų parodymo. „Qoorio“ suteikia tam priemones bei auditoriją“, – sako N. Skvernelytė.
Lietuviški prekių ženklai jaukinasi naujas platformas
Apie tai, jog prisijungia prie „Qoorio“, neseniai paskelbė telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“. Platformoje savo patirtimi bei žiniomis apie išmaniąsias technologijas dalinsis įmonės atstovai Karolis Špiliauskas ir Linas Endriukaitis. Visas už pasidalintas žinias surinktas lėšas „Bitė Lietuva“ skirs labdarai.
Šie „Bitė Lietuva“ atstovai pataria ir konsultuoja apie viską, kas savo aprašyme turi žodį „išmanu“. O „Qoorio“ yra skirta patogiai gauti norimų žinių, todėl tikime, kad būdami šioje platformoje padėsime dar lengviau žmonėms prisijaukinti išmaniąsias technologijas, kurios tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi“, – sako K. Špiliauskas.
N. Skvernelytės manymu, naujos platformos padeda kurti glaudesnius ryšius su savo klientu, gauti jo ar jos palaikymą, sugriauti sienas tarp paslaugos pirkėjo ir paslaugos tiekėjo.
„Kiekvienas atvirumo žingsnis ar sprendimas leidžia tapti labiau matomu. Būtent nuoširdumas bei kompetencijos parodymas ilgalaikėje perspektyvoje padeda laimėti konkurencinėje kovoje“, – teigia N. Skvernelytė.
Laimės geriausiai prisitaikantys
Po kelerių metų prie Y ir Z kartos prisijungs Alpha karta (žmonės, gimę po 2012 m.), taip sudarydama skaitmeninių kartų triumviratą. Ekspertų teigimu, šių kartų žmonės gimė prisijungę prie interneto ir nedalija gyvenimo į tikrąjį bei skaitmeninį.
Šiuolaikiniai dvidešimtmečiai internete bendrauja, perka, dirba, mokosi ir ieško žinių. Vis daugiau perkamosios galios turintys Z kartos jaunuoliai jau dabar keičia pasaulinių prekybos milžinų pardavimų strategijas, kurios vis daugiau dėmesio skiria skaitmeninei erdvei ir naujoms bendravimo formoms.
„Dialogas tarp prekės ženklo ir žmogaus yra nuoširdesnis nei nupudruota reklama. Vartotojai vis labiau nori tiesioginio bendravimo akis į akį, jie nori pamatyti už prekių ženklų esančius žmones. Tai yra galimybė ir kartu nemažas iššūkis, kuris atneš sėkmę geriausiai prisitaikantiems“, – mano N. Skvernelytė.