Iš anksto pasiruošę skųsti sprendimą
Užkandinė „Keulė Rūkė“ labiausiai išgarsėjo savo provokuojančia komunikacija. Visame pasaulyje paplito ant užkandinės sienos esančio grafičio su Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino bučiniu nuotraukos, šiemet lietuviai krykštavo kaimynystėje sulaukę ir naujo kūrinio, kuriame vaizduojami kovotojai prieš alkoholį Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis, o su religija susiję užkandinės įrašai feisbuke tiek įsiutino dalį visuomenės, kad dėl jų buvo pateikti skundai prokuratūrai.
Visgi, prokuratūra, neįžvelgusi baudžiamosios atsakomybės, nusprendė šio atvejo nenagrinėti ir perduoti jį VVTAT. Ši tarnyba prieš artėjantį posėdį nuo komentarų susilaiko, bet primena, kad už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8 688 eurų baudą.
Rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis, VVTAT kreipėsi į Vyskupų konferenciją ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociaciją (KOMAA). Bent tokia informacija buvo pateikta „Keulė Rūkė“ atstovams, kurių žiniomis, savo nuomonę išsakė tik Vyskupų konferencija, todėl iš esmės bus remiamasi jos nuomone. KOMAA vadovas Gintaras Šeputis sakė, kad nors skundus dėl „Keulės Rūkės“ gauna nuolat, konkrečiai dėl paskutinio atvejo, nukryžiuoto Kristaus atvaizdo naudojimo, užklausos iš VVTAT jie nėra gavę.
Vienas iš „Keulė Rūkė“ bendrasavininkų Dominykas Čečkauskas stebėjosi, kad VVTAK priimdama sprendimą remsis vienintelio, jų nuomone, suinteresuoto eksperto išvadomis. „Mes, kaip atsakovas, dabar turime prašyti, kad jie leistų sudalyvauti Žmogaus teisių stebėjimo institutui, kuris domisi žodžio laisvės problematika, ar nepriklausomiems religijotyrininkams iš Vilniaus universiteto, religinių studijų centro, kurie galėtų objektyviai pakomentuoti situaciją“, - sakė jis, pridurdamas, kad net jei VVTAT kreipimasis būtų pasiekęs KOMAA, reklamos ekspertai nebūtinai yra tie, kurie gali atsakyti, ar buvo pažeista žodžio laisvė, ir kaip šioje vietoje atsispindi religinės bendruomenės interesai.
Pasak D. Čečkausko, nepaisant to, kokia bauda būtų skirta, „Keulė Rūkė“ yra nusiteikę ją ginčyti. „Kad ir kokią baudą gausime, skųsime tą sprendimą teismui. Geičiausiai pagal Roberto Kalinkino praktiką ( šio dizainerio kolekcijos reklamoje naudoti Jėzaus ir Marijos simboliai buvo patvirtinti netinkamais – red. pastaba), byla pralaimės visose instancijose Lietuvoje, bet galiausiai finale kreipsimės į Europos Sąjungos žmogaus teisių teismą ir toje vietoje, manau, tikrai laimėsime“, – kalbėjo jis.
Didelė ir pigi reklama
G. Šeputis, vertindamas šią reklamą, sako įžvelgiantis akivaizdžius Reklamos įstatymo pažeidimus: „Jie pažeidžia reklamos etikos kodeksą, nepagarbiai naudoja religinius simbolius, ir jie tą daro sąmoningai, kad sukeltų virusinį susidomėjimą. Jei kreiptųsi teismas su prašymu atlikti ekspertizę, iš anksto galiu pasakyti, kad išvada bus ta pati, ji nesikeičia, nes kad ir kokias išvadas ir rekomendacijas „Keulė Rūkė“ gauna, jie vis tiek daro tą patį“, – komentavo jis.
Tuo tarpu komunikacijos ekspertas, agentūros „Idea Prima“ vadovas Paulius Tamulionis pastebi, kad tokiam verslui kaip „Keulė Rūkė“ tai – puikus būdas gauti pigios reklamos. „Kai reklamos iniciatorius nėra jautrus skandalams, pažeidimams ar viešoms baudoms, jis gali sau leisti partizaninius, ribinius veiksmus. Jeigu tai būtų koks nors bankas, draudimo kompanija ar koks tarptautinis maisto gamintojas, jis negalėtų sau to leisti dėl reputacinės rizikos. Bet šiuo atveju turime užkandinę, kuriai reikia kuo mažesniais kaštais pasiekti kuo didesnį žinomumą. Pinigų ji neturi, tad yra būdas per skandalą, baudas, sankcijas, pasipiktinimą gauti daug labai pigios reklamos. Jei paskaičiuotume, kiek buvo pasiekta auditorijos su kokiu biudžetu, tai būtų viena geriausių kampanijų. O jei dar būtų koks vienuolių piketas prie šitos vietos, tai būtų pats geriausias rezultatas, kurį galėjo pasiekti „Keulė Rūkė“: tokiu atveju jie plotų rankomis įgyvendinę savo kampaniją šimtu procentų“, – šypsojosi jis.
Jam antrino ir agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas. „Mažai prekės ženklų pavyko išprovokuoti diskusiją su vyskupais ar bažnyčia. „Keulė Rūkė“ darė tai ilgą laiką, sistemingai, ir jiems tai pavyko. Taip, potencialiai jiems gresia bauda, bet turbūt neliko dabar socialinėje medijoje žmogaus, kuris nebūtų vienokia ar kitokia forma išreiškęs jiems palaikymo. Čia kalbame apie maždaug 8 tūkst. eurų, įsivaizduokime, kad šitas komunikacinis projektas jiems tiek ir kainuoja, bet vertės jie vienareikšmiškai gauna daugiau“, – kalbėjo jis.
A. Katauskas neslėpė, kad jo paties nuomone, „Keulė Rūkė“ kartais perlenkia lazdą, pavyzdžiui, kai po Paryžiuje įvykusių žudynių paskelbė ironišką įrašą su maldaknyge. „Tuomet daugelis iš mūsų iš tikrųjų meldėmės už Paryžiaus aukas, bet šiuo atveju yra kas kita, čia buvo išprovokuota, kaip jie patys sako, diskusija su prekės ženklu Jėzumi. Dabartinėje situacijoje tai yra vienas iš įdomesnių ir sėkmingesnių žingsnių: socialinėje medijoje mes matome stiprius palaikytojus, prekės ženklas apie save formuoja labai aiškiai išreikštus advokatus, aktyviai užimančius poziciją, ne tiesiog paprastus klientus. Tai labai įdomus žingsnis, akivaizdu – planuotas, nes, esu tikras, jie numatė galimybes, kad atsidurs tokioje situacijoje, bet jos neišsigando, priešingai, kaip kažkada tai padarė su rūpintojėlio atvaizdu bandęs komunikuoti „Kalnapilis“, kuris atsitraukė sulaukęs dalies visuomenės neigiamos reakcijos. Bet tai skirtingos prekės ženklų kategorijos ir skirtingi jų dydžiai, masinis prekės ženklas visai kitaip elgsis nei nišinis kaip „Keulė Rūkė“, – aiškino ekspertas.
A. Katausko nuomone, panašių žingsnių, nebūtinai tokių agresyvių, bet netikėtų ir provokuojančių, iš prekės ženklų ateityje sulauksime tik daugiau. „Kitu atveju prasimušti informaciniame triukšme tiesiog neįmanoma, tam reikia labai stiprių dirgiklių. Visi sako, kad vartotojams dabar reikia tik duonos ir žaidimų, bet niekada nieko daugiau ir nereikėjo, tik anksčiau buvo mažiau kanalų ir mažesnis sluoksnis informacijos, ir mes to taip aiškiai nepastebėdavome“, – kalbėjo jis.
Kova su iš anksto nulemtais laimėtojais
Nors bauda dar nepaskelbta, beveik niekas neabejoja, kad ji tikrai bus skirta. Tačiau iš kitos pusės, VVTAT visuomenės akyse vis tiek liks pralaimėjusi – taip mano A. Katauskas. Tai, pasak jo, net nepriklauso nuo, ar jie kviečiasi kaip ekspertus tik Vyskupų konferenciją, ar bet kurią kitą instituciją . „Atsižvelgiant į visą visuomenės „palaikymą“ valstybinėms institucijoms, iš visuomenės pusės, jie neturėjo šansų būti nelinksniuojami. Akivaizdu, kad taip, jie galbūt padarė nesąmonę pakviesdami Vyskupų konferenciją, suinteresuotą pusę, bet kad ir ką jie pakviestų, visą laiką bus galima sukritikuoti jų sprendimą, nesvarbu, kas tai būtų“, – savo nuomonę dėstė jis.
Tuo tarpu D. Čečkauskas neigia, kad scenarijus buvo sudėliotas ir apskaičiuotas iš anksto. „Mes iš esmės esame išskirtiniai su savo verslu tuo, kad turime labai aiškią savo politinę poziciją. Mus visą laiką piktino, kad Lietuvoje mėgstama cenzūruoti kažkokius dalykus. Mes Jėzų nusprendėme perpaišyti dėl to, kad buvo kaip tik tuo metu praėjęs skandalas, kai Vilniuje buvo uždrausta „Iron Maiden“ plakatus kabinti, kuriuose vaizduoamas zombis, išsilupęs savo širdį, nes neva tai pažeidžia nepilnamečių apsaugos įstatymą. Mes pagalvojome, kad lygiai taip pat prie kryžiaus prikaltas Jėzus turėtų pažeisti tą įstatymą, todėl nusprendėme Kalėdų proga padaryti cenzūruotą versiją to paties Jėzaus, kur būtų ne smurtas, be kraujas, bet linksmas, laimingas žmogus, savo noru pasikabinęs ant kryžiaus“, – pasakojo jis.
„Taip, mes visą laiką sąmoningai žinome, kad religija yra jautri tema Lietuvoje, bet kartu mes žinome, kad Konstitucija užtikrina teisę į žodžio laisvę. Dėl to mes visą laiką religiją vis bandome užkabinti per savo komunikaciją, bet tai niekada nėra nukreipta prieš asmenis, ir prieš jų pasirinkimus, žmonių pasirinkimą tikėti Dievą ar ne. Visa mūsų provokuojanti komunikacija susijusi su religija nukreipta konkrečiai į idėjas, mes tiesiog bandome kontroversiškais būdais, per sarkazmą, per ironiją provokuoti diskusiją apie idėjas“, – teigė D. Čičkauskas.