2017 metais Didžiosios Britanijos karališkoji sveikatos draugija įvykdė tyrimą #StatusOfMind, kuriame apklausė 1,479 jaunuolius (14 - 24 metų amžiaus) iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos, ir ištyrė socialinių medijų poveikį jų sveikatai. Rezultatai nieko nenustebino – 91 proc. šių jaunuolių socialinių medijų tinkluose naršo kasdien, o kas trečias praleidžia programėlėse daugiau nei 3 valandas per dieną. Šis tyrimas taip pat atskleidžia, kad jauni žmonės, praleidžiantys daugiau nei dvi valandas per dieną socialinių medijų svetainėse ir programėlėse yra linkę į depresiją, nerimą bei kitus psichologinius sutrikimus. Taigi – jei socialinių medijų aplikacijų pagrindinis tikslas buvo skatinti ryšį ir bendrumą, dabar vartotojai jaučiasi kaip niekada vieniši. Tai – absoliutus dabarties paradoksas. Praleidžiame tiek daug laiko ant ryšio, sekdami ir stebėdami įvairių prekinių ženklų, savo artimųjų, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių gyvenimus, kad užmirštame savo tikrąsias vertybes ir kad būtent jos turėtų būti mūsų emocijų šaltinis.
Sugebame sveikai gyventi tik bendruomenėje, kitų draugijoje – tai ir yra pagrindinis socialinių medijų ginklas prieš mus pačius. Savo paprastą kasdienį gyvenimą vertiname per kitų žmonių labai atidžiai kuruojamą greatest hits turinį. „Būtent „Instagram“ ir „Snapchat“ yra tos programėlės, kurios jaunimui sukelia daugiausia nerimo ir neadekvatumo jausmo“, – atskleidžia Shirley Cramer, pagrindinė #StatusOfMind vykdytoja, ir pastebi, kad kaip tik šie tinklai yra stipriausiai paremti vaizdu, kuriuo labai lengva manipuliuoti jį apdorojant programomis. Čia žymiai mažesnę reikšmę turi naudojamas tekstas, emoji, bendravimo su sekėjais tonas.
O yra ir kita socialinių medijų pusė – turbūt niekada nepagalvojote, kiek uždirba grožio ambasadoriai ir influenceriai. Be abejo, šių modernių ikonų atlygis priklauso nuo to, kiek sekėjų paskyra turi, ir ar aktyvūs šie sekėjai yra. Įsivaizduokite, kad vietoje keturiasdešimties valandų biure galėtumėte į savo „Instagram“ paskyrą tiesiog įsikelti kelias nuotraukas, kuriose prie dailaus kūno laikote rankų kremą ar lieknėti padedančias arbatas – ir galite toliau keliauti ir džiaugtis nerūpestingu gyvenimu. Net jeigu tų produktų ir nenaudojate patys – svarbu, kad sekėjai vaikytųsi svajonę ir galvotų, kad būtent tie produktai yra grožio ir amžinos sveikatos šaltinis. Lyg ir viskas būtų gerai – tokios yra atviros rinkos žaidimo taisyklės – tačiau didelė dalis šių influencerių surenka savo sekėjus per savo strategiškai apgalvotą, retušuotą turinį – per programėles susikurdami tobulus veidus, tobulus kūnus, leisdami laiką gražiausio pasaulio vietose. Parduodami save sekėjams jie sukuria vertę su jais dirbantiems prekės ženklams.
Noras dalyvauti socialinių tinklų arenoje kartais priverčia jaunuosius influencerius nutylėti ir apie pačius santykius su prekės ženklais. Tai tampa įprasta praktika kurti Sponsored (angl. prekės ženklo apmokėtą) turinį net kai prekės ženklų atstovai neprašo to daryti – tai lyg įtakos darytojo statuso pripažinimas. Jeigu tavęs kurti turinį prašo žinomi brandai, vadinasi, tavo paskyra tikrai yra ypatinga, įdomi, patraukli. Ir net jei šioje situacijoje influencerius galime matyti kaip blogiukus, kuriančius sumodeliuotas situacijas su įvairiais tikrais ir netikrais produktais, jie taip pat tampa aukomis. Matt Klein (kultūros konsultantas iš JAV agentūros „Sparks&Honey“) sako: „Mes visi žinome, kiek daug nerimo ir streso gali sukelti tobulos nuotraukos paieškos“. Influencerės praranda valandų valandas, ieškodamos rekvizitų, tobulų fonų nuotraukoms ir kurdamos savo online asmenybę.
Neseniai internetinėje platformoje „Reddit“ atsirado grupė aktyvistų, pasivadinusių „Instagram realybė“ (angl. „Instagram Reality), kovojančių su normalizuotu retušu ir tokiomis tobulomis nuotraukomis. Grupės tikslas yra itin paprastas – demaskuoti visus influencerius, grožio ambasadorius ir modelius sukčiaujant, parodyti, koks yra tikrasis jų veidas. Nustebtumėte, kokių radikalių veiksmų žmonės imasi, kad tik patrauktų sekėjų dėmesį – meluoja apie genetines ligas, retušuoja nuotraukų fonus, kuria skaitmeninį makiažą, apgaudinėja apie savo gyvenimo įpročius – ir visa tai tik tam, kad išsiskirtum iš minios, atrodytum išskirtinai, bet tuo pačiu įtiktum visiems. Duosiu Jums minutę pagalvoti – šie žmonės, meluodami savo sekėjams, užsidirba pragyvenimui. Pateikdami savo gyvenimą kaip idealų, jie nepalieka jokios galimybės publikai jaustis adekvačiai ir taip, lyg jie gyventų spalvingą ir tiek pat įdomų gyvenimą.
O tikrą ir dažnai kupiną apgaulės tinklų realybę demaskuoja ir sėkmingi influenceriai – Essena O’Neill buvo viena pirmųjų „Instagram“ influencerių, kuri sugebėdama pragyventi iš Sponsored įrašų, sąmoningai išėjo iš socialinės medijos. Ji ištrynė visas savo paskyros nuotraukas su prekės ženklais, turinčias gausybę patiktukų ir komentarų bei pakeitė paskyros pavadinimą į paprastą mantrą – „Socialinės medijos nėra tikras gyvenimas.“ Prie tų nuotraukų, kurios liko, ji prirašė naujas antraštes, paaiškindama, kiek daug streso ir laiko kainavo tobulo nuotraukos kampo, kūno pozicijos, retušo sprendimai. Tai – tikroji tobulo gyvenimo „Instagrame“ kaina.
Auga naujoji karta influencerių, kurie atmeta DSLR fotoaparatų, atidaus retušo ir tobulo kadro technikas. Jie meta iššūkį požiūriui, kad visas turinys paskyroje turi būti dirbtinai sumodeliuotas ir on brand. Renkasi kasdienį paprastumą, o kartais ir specialiai analoginės fotografijos programėlių būdais sugadintos kokybės nuotraukas ir tikras gyvenimo situacijas – turinį, kuriame matosi jų tikrieji veidai. Tokios sveikintinos tikrovės turime ir Lietuvoje – Agnė Jagelavičiūtė mėgsta įrašuose pasirodyti be makiažo. Būdama natūrali ji dažnai susilaukia teigiamo savo sekėjų atsiliepimo. Taipogi turime Nebegėda (www.nebegeda.lt) - iš pirmo žvilgsnio nepatogaus, bet tikro ir labai reikalingo turinio šaltinį. Visa tai – tikra, veržlu, gyva ir kur kas labiau panašu į kasdienį pačių sekėjų gyvenimą, nei dirbtinės situacijos, plastmasiniai žmonės ir glotnus vaizdas.
Patys socialiniai tinklai taip pat ieško sprendimų kaip kokybiškiau juose praleisti laiką, prisitaikant prie besikeičiančios visuomenės: jau greitu metu „Instagram“ pakeis savo veikimo principą ir panaikins galimybę matyti, kiek patiktukų (angl. like) susirinko vienas ar kitas įrašas. Šis pakeitimas sąmoningas – norima „Instagram“ grąžinti į originalią viziją, kaip sako Michelle Napchan, „Instagram“ viešosios politikos atstovė.
„Išlaikyti tinklą kaip saugią ir paremiančią platformą yra mūsų pagrindinė užduotis, kad žmonės galėtų jaustis patogiai dalindamiesi savo tikrove, savo gyvenimu – ypač jauni žmonės“. Daug atgarsių sukėlė ir #TimeWellSpent (angl. prasmingai praleistas laikas) judėjimas, kad technologijos padėtų gerinti žmogaus gyvenimo kokybę, o nebūtų nevisavertiškumo ir psichinių ligų šaltiniu. o ne nevisavertiškumo, psichinių ligų ir pasitikėjimo savimi problemų šaltinį. Tikslas paprastas – jeigu jau praleidžiame nemažai laiko tinkluose, tegul tas laikas būna kuo reikšmingesnis, paremtas tikru gyvenimu.
O ir mes, vartotojai, turime ugdyti savo sąmoningumą. Svarbu ne tik socialinius tinklus, bet ir visą mediją suprasti kaip pramogą – turinį, kuris yra sukurtas tam, kad žaistų mūsų jausmais, vertybėmis, saviverte. Šitoks požiūris nuginkluoja negatyvaus medijų poveikio žmonėms galią – tereikia į medijas žiūrėti kaip į grožio galeriją, kuri sukurta dirbtinai, ir neatspindi tikro, kasdienio ir netobulo gyvenimo.