Ypač retai į galerijų erdves patenkančios nuotraukos, gimusios kaip reklaminių fotografijų kadrai, Vilniuje bus eksponuojamos specialioje parodoje „Miražai“, kuri nuo rugsėjo 24 iki spalio 15 dienos veiks galerijoje „The Rooster Gallery“. Čia lankytojai išvys naujosios kartos menininkų iš Lietuvos ir užsienio – Artūro Morozovo, Tado Kazakevičiaus, Danielio Forero, Dariaus Petrulaičio, Gedvilės Tamošiūnaitės, Justino Vilučio, Rasos Juškevičiūtės, Tiboro Galambo ir kt. – nuotraukas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Nuolat kintančios fotografijos, kaip medijos, „klimato sąlygos“, pateikia vis naujų miražo versijų. Parodoje darbai yra „išvalyti“ nuo juos lėmusio naratyvo ir sukuria individualios kūrybos, pagrįstos savitomis įžvalgomis ir techniniais sprendimais, iliuziją. Kyla klausimas, ar be teksto ir konteksto, t. y. sąsajos su reklamine kampanija, fotografija yra pajėgi likti įtaigi?“, – klausia parodos kuratorė Aušra Trakšelytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad fotografija aktyviai dalyvauja ne tik prekės ženklo, mados bei dizaino įvaizdžio strategijos formavime, bet ir individualaus požiūrio ar gyvenimo būdo konstravime. „Miražai“ ieško atsakymo, kas visgi lemia (at)vaizdo įtakos galią – užsakovas, kūrėjas ar suvokėjas?
Užsienyje kuriantys fotografai
Parodoje „Miražai“ siekiama dėmesį sutelkti į menininkų savitumą ir kūrybinį braižą. Vienoje galerijos erdvėje pristatomos fotografijos, kuriose dėmesys orientuotas į menininkų individualią stilistiką, o kitoje, kur nuotraukos ir videokūriniai, atliepiamos socialinės aktualijos bei portretinis žanras.
Vienas iš parodos dalyvių – vizualiojo meno atstovas J. Vilutis – teigia, kad reklaminės fotografijos gali turėti tokią pačią išliekamąją vertę, kaip ir meninės.
„Reklamų fotografijos drąsiai eksponuojamos parodose, o unikalų braižą turintys fotografai kaip Nobuyoshi Araki ar Juergen Teller savo vizijas įgyvendina tiek šiuolaikiniame mene, tiek komerciniuose reklamos kontekstuose. Protingi klientai mąsto apie fotografijų įtaigą, išliekamumą ir kokybę, o ne tik apie tokius trumpalaikius dalykus, kaip pavienis įrašas socialinėje erdvėje ar lauko reklama“, – sako J. Vilutis.
Tarpdisciplininis menininkas Londono menų universitete baigė grafinio ir medijos dizaino bakalauro, o Lozanoje – fotografijos magistro studijas ir yra dirbęs su tokiais prekių ženklais kaip „Calvin Klein“, „Nike“, „Kenzo“, „Comme Des Garcons“ ir kt.
„Dirbant su komerciniu klientu siekiu įdėti ir sau, kaip kūrėjai, svarbių elementų. Į savo darbą žiūriu kaip į fotografijų seriją – ji turi būti stipri pati sau, kadrai vienas kitą papildyti, seka susipinti į pasakojimą“, – pabrėžia Šveicarijoje fotografijos studijas baigusi, o šiuo metu Berlyne gyvenanti G. Tamošiūnaitė.
Parodą inicijuojanti kūrybinė agentūra „Autoriai“ sako, kad parodos „Miražai“ labiausiai reikėjo kaip stimulo pasikalbėti su profesionalais apie reklamos fotografijos lauką.
„Reklamos fotografijai Lietuvoje būdingi tam tikrai kanonai: perdėtas aiškumas, perdėta estetika ar laimė, gana tiesmuki juokeliai. Bet juk fotografija reklamai gali būti gerokai įvairesnė, nėra ko bijoti metaforų, netobulumo, buities, realybės ar net perdėtos nerealybės, absurdo ar abstrakcijų. Bandydami atsiplėšti nuo reklamiškai teisingo kadro, dažnai susidurdavome su iššūkiais – nerasdavome, kas nufotografuotų taip, kaip esame sumanę“, – pasakoja Giedrė Ona Šileikytė, „Autoriai“ vadovė.
Pasak jos, su meno lauko fotografais pavykdavo susitarti po diskusijų ir pokalbių apie bendrą matymą. „Pradžioje menininkams atrodydavo, tarsi kadras, kuriamas reklamai, iš anksto bus pasmerktas. Tačiau išgirdę apie mūsų ir kliento suteikiamą laisvę ir jų braižo svarbą, sutikdavo. Iki šiol bandome suprasti, iš kur kyla tas stereotipiškas konfliktas tarp fotografijos reklamai ir ne reklamai. Paroda ir bandys kelti visus šiuos klausimus“, – sako G. O. Šileikytė.
Fotografijų parodą „Miražai“ lydės ir diskusijų serija, rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Nuo rugsėjo 24 iki spalio 15 dienos veikiančios parodos partneris – galerija „The Rooster Gallery“ (Šv. Brunono Bonifaco g. 12).
