Policininkas kreipėsi į būsimo renginio dalyvius
„Gerbiami ponai. Jūs turbūt jau pripratote, kai įvairiais klausimais į Jūs kreipiasi šalies vadovai, politikai, visuomenės veikėjai, žinomi žmonės ar nuomonių formuotojai. Šį kartą viskas bus daug paprasčiau. Šiandien, rugsėjo 9 dieną, į savo facebooko draugus kreipsiuosi aš – paprastas Lietuvos policininkas. Ir prašau Jūsų tik vieno – įsiklausykite į mano žodžius“, – tekstą pradėjo policijos pareigūnas.
V. Giršvildas rašė, jog kažkas iš jį sekančių, ar jų artimųjų, draugų ar pažįstamų penktadienį žada dalyvauti Vilniuje rengiamoje protesto akcijoje. „Rytoj ir aš ir dar didelis būrys mano kolegų stosime į tarnyba tam, kad užtikrintume renginio Vilniuje saugumą, viešąją tvarką ir visuomenės rimti. Darysime viską, kad tik renginio metų nenukentėtų žmonės“, – rašė jis.
Policijos pareigūnas prašė būsimų renginio dalyvių laikytis rimties, nepažeidinėti įstatymų, neprovokuoti kitaminčių, nekelti riaušių.
„Aš nuoširdžiai prašau Jūsų renginio metu ir po jo – laikykitės rimties, nepažeidinėkite įstatymų, neprovokuokite kitaminčių, kurie labai gali būti, kad susirinks Jums oponuoti, nekonfliktuokite su pareigūnais, neverskite jų naudoti jėgą. Prašau Jūsų – nekelkite riaušių ar bent nedalyvaukite, jei tokios kiltų ir sustabdykite nuo to greta stovintį“, – ragino policijos pareigūnas. „Patikėkite manimi, aš visiškai nenoriu akis į akį susidurti su kuriuo nors iš Jūsų priešingose barikadų pusėse. Bet jei taip kartais nutiktų ir jei Jūs mesite į mane ar į mano kolegą akmenį, tai bus Jūsų pasirinkimas. Savo pasirinkimą aš jau padariau. Aš pasiruošęs ginti Lietuvos žmones, demokratiškai išrinktą šalies valdžią ir darysiu tai, nors ir pritariu toli gražu ne visiems jų priimtiems sprendimams. Tai yra mano pareiga ir aš ją atliksiu, nesvarbu, ko tai iš manęs pareikalautų“, – aiškino V. Giršvildas.
Feisbuke policijos pareigūnas rašė, jog sutinka, jog kiekviena visuomenės grupė, organizacija ar visuomeninis judėjimas, turi teisę į taikų protestą.
„Gerbiu šią Jūsų teisę. Tačiau lygiai taip pat noriu Jums priminti, kad pagarba turi būti abipusė. Noriu Jus patikinti, kad tiek aš, tiek mano kolegos nėra priešiškai nusiteikę nei Jūsų, nei bet kurios kitos socialinės grupės atžvilgiu. Apskritai, policija nėra vienalytė. Policijoje yra žmonių, kurie Jūsų idėjoms pritaria ir jas palaiko. Yra tokių, kurie turi kitokią nuomonę ir nesutinka su Jūsų idėjomis. Yra tokiu, kaip aš, kurie pritaria tik kai kurioms Jūsų idėjoms. Tačiau mes, Lietuvai prisiekę pareigūnai, kai to reikia sugebame įsitikinimus ir asmenines pažiūras atriboti nuo pareigos Tėvynei ir jos žmonėms. Mes su Jumis gyvename teisinėje valstybėje, šalyje turime laisvus rinkimus, žodžio laisvę ir turėtumėme suprasti, kad XXI amžiuje demokratiniame pasaulyje aktualiausi visuomenei klausimai jau seniai nebesprendžiami revoliucijomis. Bloga taika visada yra geriau už gerą karą“, – feisbuke rašė policijos pareigūnas.
V. Giršvildas priminė, jog policijos pareigūnai taip pat turi šeimas, jų laukia namuose „gyvų ir sveikų“.
„Ir dar. Nepamirškite. Mano kolegos taip pat yra žmonės, tos pačios šalies piliečiai. Vieni iš jų turi šeimas ir vaikus, kiti – pagyvenusius tėvus. Po tarnybos namuose jų laukia sugrįžtančių gyvų ir sveikų. Kiekvienas iš mūsų esame kažkieno iš Jūsų giminė, kaimynas, bendramokslis ar bent jau facebooko draugas. Prisiminkite tai akimirka anksčiau, nei pasilenksite paimti akmens nuo grindinio. Linkiu Jums išminties“, – savo feisbuko įrašą užbaigė policijos pareigūnas V. Giršvildas.
Gečas: abi pusės per mažai įsiklauso
Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas sako, kad, jo nuomone, tai yra labai geras įrašas, primenantis mums visiems, visai visuomenei, visoms barikadų pusėms, ir priešininkams, ir draugams, kad mes esame visuomenė, mes gyvename kartu ir turime gyventi kartu. „Mes nesame anonimai ir kažkokie etikečių žmonės. Policininkai irgi yra žmonės, jie irgi turi darbą ir panašiai, bet svarbiausia, apie ką mes turime galvoti, kad mes turime saugoti teisę protestuoti, bet ja naudotis taip, kad ji nepavirstų riaušėmis“, – komentuoja jis.
K. Gečas priduria pastebintis svarbų dalyką, kad šiuo metu abi pusės per daug kalba ir per mažai klauso: „Abi pusės neįsiklauso vieni kitus. O blogiausia yra tai, kad mes nuasmeniname žmones. Iš abiejų pusių tenka girdėti nuasmenintus, dehumanizuojančius terminus: ir degradais, ir beždžionėmis, ir šunimis, bala žina kuo kitus žmones vadina – tai yra labai blogai. Mes esame visuomenė ir turime kalbėtis nenuslysdami nuo žmoniškumo“.
Jo nuomone, mūsų visuomenei šiai dienai trūksta žmogaus, žmonių grupės ar institucijos, kuri ramintų žmones ir būtų stabilizuojančia jėga. „Dabar mes iš esmės turime visus radikalizuojančius, destabilizuojančius, palaikančius vieną ar kitą pusę, o mums kaip tik reikia tokių, kurie kviestų – atsipalaiduokime, susėskime, pasvarstykime, arba ignoruokime. Ir tam tikri aukščiausi valdžios pareigūnai, vadovai turėtų tai daryti. Vienas iš tų gerųjų žingsnių buvo Seimo pirmininkės susitikimas su būsimo mitingo organizatoriais – tokių susitikimų reikia daugiau, o ne radikalizuojančių ir atsistojančių į vieną pusę, kurie siūbuoja valtį, kuri gali vieną dieną apsiversti“, – pastebi K. Gečas.
Asmeninės istorijos veikia kitaip
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas pastebi, kad į bet kokią komunikaciją tam tikrai daliai žmonių bus atmetimo reakcija, o tam tikrai daliai tai bus mintis susimąstyti. Tačiau pats šis pareigūno veiksmas, jo nuomone, yra iš tiesų gražus.
„Kai mes kalbame apie tokias įtemptas situacijas, panašių atvejų esame matę ir kitose srityse. Tarkime, kai buvo antroji Covid-19 banga, ir gydytojai asmeniškai kalbėdavo, pasakodavo savo asmenines istorijas – tai yra tikrai paveiku, kai matome ne kalbančią instituciją, o kalbantį žmogų, kuris sudeda labai gerai esminius dalykus visoje šitose istorijoje. Pati istorija staiga tampa asmeninė, įgauna kažkokį kitokį pavidalą“, – sako jis.
A. Katauskas primena, kad po pirmojo mitingo buvo daug susiskaldymo, kaltinimų policijos institucijai, kai kurie pagarsėję asmenys net bandė ieškoti, kas yra tie policijos pareigūnai.
„Iš tiesų yra tam tikrai daliai visuomenei papildomas parodymas, kad čia nėra tiesiog kažkokia institucija, kad čia yra konkretūs žmonės, kurie atlieka savo darbą, konkretūs vardai pavardės, kurie prisiima atsakomybę“, – komentuoja A. Katauskas.