Tokius duomenis atskleidė 2020 metų Europos komunikacijos monitoringas, kasmet atliekamas visoje Europoje. Tyrime dalyvavo daugiau nei 2,3 tūkst. komunikacijos profesionalų iš 44 Europos šalių.
Monitoringas apima tokius klausimus, pavyzdžiui, kokios komunikacijos specialistų kompetencijos ir strateginės kryptys šiandien atsiduria dėmesio centre, kokius iššūkius kelia su etika susiję klausimai, kaip komunikacija gali prisidėti užtikrinant kibernetinį saugumą organizacijose, koks mobiliosios žiniasklaidos vaidmuo ar kokios galimybės moterims komunikacijos srityje užimti lyderiaujančias pozicijas.
Beveik kas antras susiduria su etiniais iššūkiais
Kova su sąmokslo teorijomis ir netikromis naujienomis ar jų palaikymas, tyčia ar atsitiktinai, turi įtakos bendruomenių ir atskirų organizacijų ekonominei plėtrai. Ši patirtis kelia ir etinius iššūkius komunikacijos profesionalams. Kaip rodo Europos komunikacijos monitoringas, beveik kas antras komunikacijos praktikas kasdieniniame darbe susiduria su etika susijusiais klausimais.
Skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, socialiniai robotai ar didžiųjų duomenų analizė, remiamas turinys ar influencerių paslaugos strateginei komunikacijai suteikia daug galimybių. Tačiau lyginant su tradicine žiniasklaida ar reklama, šios praktikos rečiau aprašomos etikos kodeksuose. Tuo tarpu būtent jos, kaip rodo komunikacijos monitoringas, kelia didžiausius iššūkius: du iš trijų praktikų teigia susiduriantys su etiniais iššūkiais, kuomet, siekiant iš auditorijų gauti grįžtamąjį ryšį, naudojamasi socialinių robotų pagalba. Beveik 60-čiai proc. respondentų prieštaringus jausmus kelia klientų asmeninių duomenų, taikant didžiųjų duomenų analizę, naudojimas.
Daugiau nei 55 proc. respondentų kaip jautrią etikai temą įvardija influencerių paslaugų, kad šie organizaciją bei jos teikiamas paslaugas ar produktus pristatytų palankiai, apmokėjimą. Reklaminio turinio pateikimas taip, lyg šis atrodytų kaip įprastas – komunikacijos praktikų įsitikinimu, taip pat su etika prasilenkiantis dalykas. Tuo tarpu 40 proc. komunikacijos praktikų Europoje pareiškė niekada neturėję galimybių tobulinti savo kompetencijų etikos srityje ir dalyvauti atitinkamuose mokymuose.
Kai kibernetinis nesaugumas tampa „new normal“
Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita apie globalines rizikas atskleidė, kad kibernetinės atakos ir duomenų klastojimas ar vagystės yra dvi iš penkių TOP rizikų, su kuriomis dažniausiai susiduria įmonių vadovai. Pasaulinėje verslo bendruomenėje kibernetinis nesaugumas tampa įprastu košmaru, taip vadinamu „new normal“.
Šias naujas realijas pripažįsta ir komunikatoriai Europoje. Didžiausią susirūpinimą jiems kelia tai, kad kibernetiniai nusikaltėliai gali įsilaužti į interneto svetaines ar socialinės žiniasklaidos paskyras, pavogti klientų duomenis ar nutekinti konfidencialią informaciją. Akivaizdu, jog tai kelia didžiulius iššūkius organizacijoms socialinės atsakomybės bei etikos kontekste. Beveik 60 proc. komunikacijos praktikų kibernetinį saugumą įvardija esant aktualiu jų kasdieninėje veikloje. Daugiau nei pusė komunikacijos specialistų Europoje išsakė patyrę kibernetines atakas ar duomenų vagystės atvejus savo organizacijose.
Kaip rodo verslo tyrimai, darbuotojų mokymai mąstyti ir veikti saugumo kontekste yra labiausiai nepakankamai finansuojama veikla kibernetinio saugumo biudžetuose. Komunikacijos sritis nėra išimtis. Nors beveik pusė komunikacijos specialistų kibernetinės grėsmės atveju įvardija esantys atsakingi už krizės valdymą, ir beveik trečdalis jų kibernetinio saugumo klausimus nurodo esant aktualius vidinėje komunikacijoje, tačiau tik ketvirtadalis (26 proc.) jų dalyvauja kibernetinio saugumo mokymuose. Dar mažesnis skaičius komunikacijos profesionalų įtraukiami kuriant kibernetinio saugumo gaires, nors, kaip rodo tyrimai, devyni iš dešimties kibernetinio saugumo problemų kyla dėl žmogaus klaidų ar elgesio.
Lyčių lygybės klausimas vis dar išlieka aktualus
Nuo tada, kai Jungtinės Tautos lyčių lygybę įvardijo kaip vieną iš darnios plėtros tikslų, verslas, ir ypač komunikacijos rinka, paskatino diskusijas šiuo klausimu. Naujausi moksliniai ir praktiniai tyrimai patvirtina, kad komunikacijos sektoriuje lyčių lygybės klausimas vis dar išlieka aktualus. Šio klausimo aktualumą komunikacijos sektoriuje įvardija 42 proc. Europos komunikacijos praktikų. Nors 75-iuose proc. komunikacijos departamentų darbuotojų daugumą sudaro moterys, tačiau tik kas antra užima lyderiaujančią poziciją.
Ankstesni tyrimai rodo, jog komunikacijos srityje dirbantys praktikai vyrai šią problemą linkę neigti: tik trys iš dešimties respondentų vyrų pripažįsta moterų lygybės problemą komunikacijos srityje. Tuo tarpu kas trečia komunikacijos srityje dirbanti moteris pareiškė asmeniškai su tuo susidūrusi. Tiesa, daugelis komunikatorių pripažįsta, kad šioje srityje situacija ženkliai pagerėjo, bet nesutinka, kad padaryta pakankamai.
Pandeminės situacijos kontekste – socialinės atsakomybės ir pasitikėjimo svarba
Kaip rodo Europos komunikacijos monitoringas, pasitikėjimo organizacija kūrimas ir puoselėjimas įvardijamas pačiu svarbiausiu strateginiu komunikacijos klausimu trejų metų perspektyvoje. Tokią nuostatą išreiškė 42 proc. respondentų. Reitinguojant svarbiausius komunikacijos strateginius klausimus iki 2023 metų, į antrą vietą pagal svarbą iškelta organizacijų socialinė atsakomybė ir tvarumas. Neabejojama, jog tam įtakos turi šiandieninė pandeminė situacija.
Į svarbiausių strateginių komunikacijos klausimų penketuką per ateinančius trejus metus komunikacijos profesionalai įtraukė ir gebėjimą susidoroti su informacijos greičiu bei jos apimtimi ir komunikacijos vaidmens stiprinimą vadovybei priimant strateginius sprendimus. Didžiųjų duomenų bei algoritmų panaudojimas komunikacijos srityje – taip pat sritis, kuriai komunikacijos profesionalai teikia didelę svarbą.
Gyvai komunikacijai prognozuotas saulėlydis – šiandien jos svarba didesnė nei kada nors
Svarbiausiais komunikacijos kanalais pasiekiant tikslines auditorijas per ateinančius trejus metus praktikai, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, įvardija socialinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus: tuo įsitikinę beveik 88 proc. respondentų. Ne mažesnė svarba teikiama komunikacijai internete, elektroniniais laiškais ir intranete. Populiariais komunikacijos kanalais išliks naujienų sklaida per internetinę žiniasklaidą: taip galvoja 80 proc. respondentų. Mobilią komunikaciją, naudojant mobiliąsias programėles bei svetaines, kaip svarbią šiandien ir ateityje įvardija daugiau kaip 75 proc. respondentų.
Žvelgiant į 2007–2020 metų komunikacijos tendencijų raidą, pastebima, kad ankstesnių metų tyrimuose gyvai komunikacijai (angl. face-to-face) buvo prognozuojamas saulėlydis. Dėl skaitmeninės evoliucijos įtakos prieš keletą metų tik 5,7 proc. respondentų šį komunikacijos kanalą įvardijo išliksiantį svarbiu, tuo tarpu šiandien daugiau kaip 82 proc. praktikų gyvą komunikaciją pripažįsta itin aktualiu kanalu. Nežinia, kuomet pandeminė situacija suteiks galimybę su auditorijomis komunikuoti gyvai, bet akivaizdu, jog šiandien net ir nuotolinis gyvas bendravimas stoja į lygiavertę poziciją su mobilia komunikacija.
