Apie tai, kokios komunikacijos tendencijos vyrauja šiais laikais, kalba „GConsulting“ vadovas, turintis daugiau nei 20 metų patirtį vadyboje, marketinge, pardavimuose ir komunikacijoje, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys bei geriausių komunikacijos projektų konkurso „PR Lapės 2021“ komisijos narys Giedrius Juozapavičius.
Kalbant apie komunikaciją ir apskritai apie visą komunikacijos rinką per pastarąjį dešimtmetį, G. Juozapavičius teigia, kad komunikacija yra tiesiogiai susijusi su visais kitais procesais, kurie vyksta visuomenėje, ir išskiria septynis esminius pokyčius: technologinį progresą ir skaitmenizaciją, auditorijos segmentaciją ir pažinimą, greitį, melagienas, komunikacijos kanalo sampratą, informacijos perteklių ir integruotą komunikaciją.
Technologinis progresas ir skaitmenizacija
Pasak G. Juozapavičiaus, technologinis progresas ir skaitmenizacija ypač stipriai pakeitė ir toliau keičia visuomenės gyvenimą, poreikius ir elgseną.
„Komunikacija, tiek išorinė, tiek vidinė turėjo prisitaikyti prie pasikeitusių komunikacijos kanalų, kuriais informacija gali keliauti daug greičiau ir pasiekti daug platesnę ir labiau segmentuotą auditoriją“, – akcentuoja jis.
Auditorijos segmentacija ir pažinimas
Technologijų pagalba šiandien apie komunikacijos gavėją galima žinoti labai daug.
„Patys žmonės norėdami gauti labiau jiems pritaikytus pasiūlymus yra daugeliu atvejų savanoriškai atidavę informaciją apie save. Tiesa, naujai įsigalioję Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai ėmėsi reguliuoti šią sritį. Kiekvienas turi priimti sprendimą, kiek asmeninių duomenų apie save, savo įpročius, pomėgius ir elgseną atiduoti tam, kad gautum tau asmeniškai parengtus pranešimus – pasiūlymus. Gyvenimo tempas auga, žmogus turi vis mažiau laiko, todėl suasmenintos komunikacijos svarba ir toliau augs, – pabrėžia „GConsulting“ vadovas, pridurdamas. – Iš kitos pusės, kai didieji technologiniai milžinai mus pradėjo grupuoti į tam tikras grupes, pagal tai kaip mes elgiamės internete, kokios informacijos ieškome, ką skaitome – žodžiu pagal tai, kaip mes informaciją „vartojame“ ir pagal tai mums pasiūlė turinį, mes iš pradžių apsidžiaugėme, nes pradėjome matyti mums patinkančias temas, taip pat galvojančius žmones, patinkančius straipsnius, daiktus ir t. t., bet iš tiesų – mes užsidarėme savo „socialiniuose burbuluose“.
Šiandien socialinių tinklų algoritmai mums parenka tokius draugus, kurie turi panašius pomėgius, rodo tokius postus, kurie atitinka mūsų įsitikinimus ar vertybes.
„Pasirinkus norimą auditoriją, mus visus, pagal grupavimo algoritmą pasieks vienoda žinia, mąstančius kitaip – kita. Technologijos sukūrė galimybes, skirtingų žinučių ir turinio pagalba skirtingai paveikti auditorijas, netgi taip formuoti norimą nuomonę, tarp skirtingų grupių žmonių. Atrodo iš pirmo žvilgsnio, toks nekaltas sumanymas, kaip geriau pažinti savo vartotojus virto galingu įrankiu dezinformacijai ar tendencingai nuomonei skleisti“, – teigia G. Juozapavičius.
Greitis
Akcentuojama, kad greitis tapo esmine dedamąja nuo kurios priklauso informacijos aktualumas.
„Jei anksčiau komunikacijos žmonės galėdavo sau leisti, pavyzdžiui į žiniasklaidos užklausimą atsakyti rytoj, ar po kelių dienų ir tai buvo – norma, tai šiandien jie turi kalbėti čia ir dabar. Taip, kaip klientas netoleruoja taksi ar picos laukimo, taip ir žurnalistas šiandien netoleruoja delsimo su atsakymu. Virš 80 proc. lietuvaičių turi internetą, dauguma naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, jiems visiems informacijos srautas yra pasiekiamas čia ir dabar, nebereikia eiti pirkti laikraščio ar laukti panoramos, kad gautum naujausios informacijos dozę, užtenka atsidaryti mobilųjį ir nueiti į socialinių tinklų paskyrą“, – sako G. Juozapavičius.
Jis teigia, kad šiandien komunikacijos žmogus turi išmanyti ne tik savo verslo sritį, bet dar ir puikiai gaudytis aktualijose ir kasdieniuose atstovaujamo verslo reikaluose tam, kad čia ir dabar galėtų formuoti nuomonę ir teiktų informaciją, prie viso to jis turi būti technologiškai išprusęs ir suprasti, per kokį socialinių tinklų kanalą ir kokia forma galima greičiausiai pasiekti norimą auditoriją.
„Fake news“ arba melagienos
Didelis informacijos kiekis kartu atneša ir daug nepatikrintų žinių. Deja, bet dalis komunikacijos žinučių konstruojamos su tikslu pateikti sau naudingą iškreiptą įvykių versiją, arba įnešti sumaišties, išbalansuoti padėtį, pakenkti konkurentui ir taip toliau. Per socialinius tinklus labai greitai pasiekiama didžiulė auditorija, segmentuota auditorija, kuri pati tampa tolimesniu melagienos platintoju.
„Socialiniai tinklai tapo galingiausiu komunikacijos kanalu, per kurį šiandien galima pasiekti didžiausią auditoriją pasaulyje, per natūralų arba nupirktą srautą. Paleista klaidinga žinia nugula dalies skaitytojų galvose ir kaip rodo, kad ir pandemijos valdymas, po to sunkiai keičiama tikrais faktais. Pasaulyje melagienos skleidimas tapo ir tam tikrų valstybių politikos dalimi, siekiant savo geopolitinių tikslų. Rytų kaimyno įkurti propagandos skleidimo centrai šiandien sėkmingai vykdo informacinius karus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Melaginga informacija jos nepatikrinus, nenustačius informacijos kilmės šaltinio ir patikimumo, gali būti ištransliuota tradicinių žiniasklaidos kanalų ir tokiu būdu sėkmingai skleidžiama visuomenei, ją oficialiai dezinformuojant“, – akcentuoja „GConsulting“ vadovas.
Kiekvienas gali tapti komunikacijos kanalu
Jei anksčiau buvo labai aiški riba, kas yra informacijos tiekėjas, kokie gali būti komunikacijos sklaidos kanalai, o kas gavėjas, tai šiandien, kiekvienas pilietis turintis išmanųjį telefoną, kartu turi ir galimybę ne tik gauti, bet ir kurti turinio vienetus, padaryti nuotrauką ir visa tai paskelbti socialinėje erdvėje iš kur, priklausomai kiek ta žinutė bus aktuali, ji gali pasiekti ir tradicinius žiniasklaidos kanalus ir tam tikrą auditorijos dydį. Jei tokia žinute pasidalina daug sekėjų turintis žmogus, jos pasiekta auditorija bus milžiniška. Taigi laikai, anot G. Juozapavičiaus, kai su „Lietuvos ryto“ ar „Respublikos“ pirmo puslapio publikacija galėdavai kažką padaryti herojumi arba „užmušti“ – jau praėjo, šiandien tai padarys postas „Facebooke“ ar „Linkedine“.
Informacijos perteklius
Šiandien informacijos yra tiek daug, kad kitą kartą susigaudyti kas svarbu, o kas ne – labai sudėtinga. Nebeliko ribos, konkretaus laiko, kada informacija gali būti vartojama, o kada ne.
„Daugelis atsirenka, kur jos ieško ir kokią mediją vartoja. Kiti skaito tik antraštes – kurios ne visada atspindi po antrašte esantį turinį. Kadangi žmonės tapo komunikacijos kanalais, jie dalinasi ir oficialios žiniasklaidos sukurtu turiniu, tokiu, koks jiems atrodo įdomus pagal jų pomėgius. Visa žiniasklaidos rinka juda link mokamo turinio. Jei nori nematyti reklamos ir gauti tik tau įdomų turinį perki prenumeratą. Prenumeratos modelis ypač augo prasidėjus pandemijai. Paradoksalu, bet taip jau yra – tu sumoki už tai, kad tau rodytų mažiau ir tai kas tau patinka“, – tvirtina G. Juozapavičius.
Integruota komunikacija
Didelė auditorija skaitmeninėje erdvėje į internetą atvedė daug reklamos užsakovų. Reklamos tapo tiek daug, kad kai kur pasislėpė turinys.
„Paskutinius 5 metus ypač išpopuliarėjo turinio projektai, kur žiniasklaidos kanalas kuria užsakovui įdomų turinį. Turinio projektai, neprimena užsakomųjų straipsnių, kurių era po truputį baigiasi, o palieka pakankamai daug laisvės žurnalistui pateikti užsakovui aktualias temas iš skirtingų perspektyvų. Lietuva, ko gero dar nepasiekė tokio lygio integruoto turinio projektų srityje, kaip yra atskirose Europos šalyse, bet spėju, kad tokios integracijos ateityje matysime dar daugiau“, – savo nuomone dalinasi ilgametė patirtį vadyboje, marketinge, pardavimuose ir komunikacijoje turintis G. Juozapavičius.
Primename, kad teikti paraiškas į geriausių komunikacijos projektų konkursą „PR Lapės 2021“ galite iki gruodžio 15 dienos. Daugiau informacijos interneto svetainėje www.prlapes.lt.
